Pernai vasarą 15min žurnalistas Gintaras Radauskas išbandė, ką reiškia po Vilnių judėti neįgaliojo vežimėlyje. Eksperimentas parodė, kad žmonės yra geranoriški, skuba į pagalbą, bet pats miestas visiškai nepritaikytas tokiam judėjimui – šaligatviai nelygūs, nusileidimai per statūs ir be turėklų, borteliai aukšti ir nepritaikyti.
Net naujos – nepritaikytos
Praėjo pusmetis ir bandome pasiteirauti, kas pasikeitė sostinėje. Štai į Vilniaus savivaldybės pastatą patekti ir jame reikalus susitvarkyti neįgaliesiems sunkumų nekyla. Apie juos pagalvota ir remontuojant Neries krantinę – 500 metrų palei upę driekiasi grublėta juosta, leidžianti lengviau orientuotis regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Bet kai kurie dalykai vis dar bado akis. Pilaitėje spalio pradžioje atidaryta nauja požeminė pėsčiųjų perėja.
„Sostinės savivaldybė įrengė naują saugią požeminę pėsčiųjų perėją Pilaitėje – rajono kvartalus skiriantis itin judrus šešių eismo juostų prospektas taps saugesniu tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems“, – taip pernai spalio pradžioje paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė.
Tačiau jau netrukus paaiškėjo, kad saugu čia toli gražu ne visiems. Šia perėja pasinaudoti neįgaliesiems būtų tikrai sudėtinga – nusileidimas labai status ir nepatogus. Net tėvams su vežimėliais čia sunku. O įrengtas keltuvas sugedo kone pirmąją dieną atidarius perėją.
Ši požeminė pėsčiųjų perėja po Pilaitės prospektu ties Papilėnų gatve turėjo būti įrengta dar prieš 14 metų, kai buvo pradėta tiesti naują Vilniaus greitojo eismo gatvę, tačiau perėja taip ir nebuvo užbaigta, todėl uždaryta stovėjo iki pernai. Sutarus su bendrove „Maxima Lt“, kuri perėjai įrengti skyrė pusę sumos – 171 tūkst. eurų, darbai pernai pajudėjo. Tačiau – pagal seną projektą, todėl netrukus šioje perėjoje vėl planuojami darbai, šįkart – gerinant galimybę judėti neįgaliesiems.
„Nauja statyba, bet su senu projektavimu. Teks perdaryti ir sutvarkyti, – sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. – Kadangi perėja įrengta pusiau iš savivaldybės, pusiau iš privačios bendrovės lėšų, tai buvo paimtas senas projektas, adaptuotas, įrengti keltuvai, kurie paprastai skirti patalpoms viduje, tad jie niekada neveikia.“
Liftai yra, bet sugedę
Pernai požeminėje perėjoje ties Europos aikšte Konstitucijos prospekte taip pat buvo įrengtos metalinės konstrukcijos, kurios daugeliui pasirodė kaip itin pavojinga vieta neįgaliesiems. Tačiau paaiškėjo, kad statūs nusileidimai be jokių turėklų skirti ne žmonėms, sėdintiems vežimėliuose, o vaikiškus vežimėlius stumiančioms mamoms, gatvę norintiems kirsti dviratininkams ir pan.
Kaip Konstitucijos prospektą kirsti neįgaliesiems? Ogi keliauti iki už keliasdešimties metrų esančių antžeminių, šviesoforu reguliuojamų pėsčiųjų perėjų – jų yra net dvi. Tiesa, šalia Vilniaus savivaldybės įrengtoje požeminėje perėjoje yra liftas, tačiau jau niekas neatsimena, kad jis kada nors veiktų. Kaip pastebėjo G.Radauskas savo eksperimento metu, „net mygtukas neveikia“.
Sutvarkysime liftus neįgaliesiems, tam numatėme lėšų iš šių metų biudžeto, – sakė G.Paluckas.
„Ši nuovaža tikrai ne neįgaliesiems, ji neatitinka jokių normatyvų dėl nuolydžio ir kitų dalykų. Sutvarkysime liftus neįgaliesiems, tam numatėme lėšų iš šių metų biudžeto. Tokios perėjos yra kelios – dvi Konstitucijos prospekte ir viena Pilaitėje“, – sakė G.Paluckas.
Paskaičiuota, kad vienai požeminei pėsčiųjų perėjai sutvarkyti, kad ja būtų patogu naudotis neįgaliesiems, reikia apie 100 tūkst. eurų. Šiais metais numatyta skirti apie 150 tūkst. eurų, tačiau galbūt pavyks rasti papildomų lėšų metų viduryje, galbūt bus tvarkomos tik dvi perėjos.
Jau paskelbti viešieji pirkimai, kurių laimėtojas turės suremontuoti ir trejus metus eksploatuoti liftus požeminėse perėjose. Tačiau konkursas užtruks dar 3–4 mėnesius.
Ateityje, pasak G.Palucko, tokių skubių taisymų, kurių prireikia vos įrengus perėją, greičiausia pavyks išvengti. Štai projektuojant pėsčiųjų viaduką T.Narbuto gatvėje, iš karto suplanuoti tinkami nuvažiavimai.
