Kilus skandalui dėl Kauno mero sūnaus, Kauno miesto savivaldybės tarybos nario Šarūno Matijošaičio privatizuotų sklypų Kaune, Kauno miesto savivaldybės tarybos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai penktadienį nusprendė sušaukti neeilinį frakcijos posėdį.
Frakcija tikėjosi gauti atsakingų asmenų atsakymus, kaip mieste galėjo susidaryti tokia situacija, ir planuoja kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Į posėdį pakviesti Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, NŽT Kauno miesto skyriaus atstovai.
Neturi nuomonės
Posėdyje iš pradžių pasirodė vienintelis A.Pakalniškis. N.Valatkevičius ateiti žadėjo, tačiau trumpai kyštelėjęs galvą į kabinetą, vidun neužėjo, tikino turintis atsiklausti, ar gali čia dalyvauti.
Klausimų laviną atlaikęs A.Pakalniškis į užduotus klausimus atsakinėjo „ne“, „tiksliai nepamenu“, „ne mano kompetencija“.
Paklaustas, ar žinojo, kad Vičiūnuose buvo tvarkoma pakrantė, jis atsakė, kad kaip skyriaus vadovas jokių darbų minimose vietovėse neorganizavo, o kas juos vykdė – nežino.
„Net straipsnį ne visą spėjau perskaityti, – pasiteiravus, ar girdėjo paviešintą skandalingą informaciją ir ką, kaip pilietis, apie tai galvoja, atsakė A.Pakalniškis. – Tai nėra mano skyriaus kompetencija – keliai ir inžineriniai tinklai. Pats neturiu nuomonės šiuo klausimu ir jos nereiškiu“.
Jis teigė Kauno miesto savivaldybės Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijoje, kuriai pirmininkauja V.Matijošaitis (šioje komisijoje nėra nė vieno opozicijos atstovo), dalyvaujantis, tačiau apie tai, kad buvo svarstomi klausimai dėl minimų žemės sklypų, kurie atsidūrė Š.Matijošaičio dispozicijoje, jis nepamena.
„Informacija svarstant būna nuasmeninta, nematai pavardžių“, – patikino A.Pakalniškis.
Jis teigė, jog būta tokių atvejų, kai V.Matijošaitis nusišalino nuo komisijoje svarstomų klausimų.
„Jokio spaudimo nesu patyręs. Manau, kad ir kiti skyriaus darbuotojai nepatyrė“, – paklausus, ar kada patyrė spaudimą iš vadovų dėl sprendimų priėmimo, patikino A.Pakalniškis.
Su advokate pažįstamas
Jis pripažino kartą susitikęs su Matijošaičių šeimos verslų advokate Simona Morkūnaite-Ruibavičiene, tačiau tuomet svarstyti klausimai neva nebuvo susiję su „Vičiūnais“, tik su viena logistine įmone.
„Ar dažnai matote šią advokatę savivaldybės koridoriuose?“ – tokio konservatorių klausimo sulaukė A.Pakalniškis.
„Mano skyriuje buvo tik tą kartą, koridoriuose esu matęs“, – atsakė A.Pakalniškis.
Sulaukė jis klausimų ir apie Vilniaus gatvės akmenis. Anot A.Pakalniškio, visi seni akmenys buvo grąžinti.
Pyko dėl netaktiškumo
„Netaktiškai šitaip. Surengėte spaudos konferenciją, o ne frakcijos posėdį. Galėjote įspėti iš anksto. Kalbate viską čia kameroms“, – galiausiai pasirodęs ir pamatęs gausybę žiniasklaidos atstovų pareiškė N.Valatkevičius.
Jis tvirtino negirdėjęs nieko apie tyrimą dėl mero sklypų.
„Ne, šito nežinau. Apie pirkimus bei pardavimus. Mes atliekame fizinį darbą: parengiame sklypo ribų planus ir pateikiame juos Nacionalinei žemės tarnybai. Atkūrimą visą, reformą vykdo Nacionalinė žemės tarnyba“, – į klausimą, ar žinojo apie tai, kas buvo paviešinta LRT tyrime, atsakė N.Valatkevičius.
Jis tikino negalintis nurodyti, kiek tiksliai nuosavybės teisių buvo atkurta į žemės sklypus per V.Matijošaičio meravimo laikotarpį – gal net daugiau nei į 1000 žemės sklypų, kaip buvo nurodyta publikacijoje.
„Kokie savininkai – niekados nesidomiu“, – tvirtino savivaldybės tarnautojas.
N.Valatkevičius prisipažino, kad jam, kaip architektui, ir jo skyriui buvo primesti žemėtvarkos klausimai. Kitose savivaldybėse įkurti žemėtvarkos skyriai, vienintelėje Kauno miesto savivaldybėje – ne.
„Klausykit, daug metų dirbu. Ir vienas meras mane metė, ir kitas. Ir visokių spaudimų... Ką jūs vadinate spaudimu? Tokių dalykų nebūna. Jei jūs geriau žinote... Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Sprendimus priima administracijos direktorius“, – paklaustas, ar kada patyrė spaudimą dėl priimamų sprendimų, pareiškė N.Valatkevičius.
Anot jo, dalis tyrimo yra „feikas“ (klastotė – liet. k.).
„Tos schemos... Nesupranta, ko gero, kaip vyksta žemės reforma. Kad pilietis kažkur nusipirko kažkokią žemę... Ir atkūrimas teisių. Jei viskas sumaišoma į vieną, rezultatas – keistas, – perklaustas, kas tiksliai yra klastotė, paaiškino apklausiamasis ir pyktelėjo. – Pasikvietėte mane kaip architektą, o klausiat apie pinigus“.
Advokatę S.Morkūnaitę-Ruibavičienę jis teigė seniai pažįstantis, nes ji yra dirbusi savivaldybėje juriste, po to – žemėtvarkoje.
„Savivaldybėje per metus apsilanko kartą ar du“, – patikino N.Valatkevičius.
Apie moralę, anot jo, bus galima pakalbėti išėjus už durų.
Atsakymai netenkina
„Jaučiuosi ne kaip frakcijos posėdyje, o kaip prokuratūroje“, – pareiškė N.Valatkevičius.
Atsakinėti į žiniasklaidos klausimus jis nepanoro, teigė, kad savivaldybėje galioja tvarka – pirma reikia kreiptis į visuomenės informavo skyrių.
„Ne, atsakymai netenkina. Girdėjosi ciniškumo gaida. Nieko konkretaus nepasakoma. Tiesa, abu apklausti paminėjo vieną svarbų faktą, kad savivaldybėje lankėsi minima tyrime advokatė. Tad schema kažkokia yra“, – neeilinį posėdį įvertino konservatorių frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.
Jį labiausiai nustebino N.Valatkevičiaus atsakymas į klausimą dėl patiriamo spaudimo, kad „nei taip, nei ne“.
Pasak jo, V.Matijošaitis turi prisiimti politinę atsakomybę – trauktis iš pareigų.
V.Matijošaitis įvertino kalbas – šmeižtas
Kauno meras V.Matijošaitis šią apie jo šeimą skelbiamą informaciją įvertino jau lapkričio 10 dieną – pavadino šmeižtu.
„Kažkas turi labai ribotą liguistą fantaziją. Neuždrausi – tegul sau fantazuoja. Atkartojamas tas pats šmeižtas, kaip ir prieš ankstesnius 2019 m. savivaldos rinkimus. Net autorystė identiška. Sklypas prie Lampėdžio pirktas prieš daugiau kaip dešimtmetį, o šiandien jis aprašomas kaip kažkokia 2019 metų sensacija? Tai gėdingas melas“, –BNS jo atstovo perduotame komentare sakė meras.
Jis turėjo omenyje 2019-aisiais LRT Tyrimų skyriaus skelbtą publikaciją apie tai, jog vieno iš draustinių buferinėje zonoje mero valdoma bendrovė „VICI Investments“ įsigijo žemės ir prieš pat tarybos sprendimą užregistravo mažiausiai 15 sklypų. Prieš šiuos sprendimus taryba pakoregavo dviejų miesto draustinių planus.
„Turbūt kiekvienas blaivaus proto žmogus supranta, kokiu tikslu šitaip manipuliuojama. Vėl artėja rinkimai – vėl prasideda purvini žaidimai, bet tikrai į juos nesivelsiu“, – tikino V.Matijošaitis.
Įgijo 34 žemės sklypus
Kaip lapkričio 10 dieną paskelbė portalas LRT, naudodamasis neskaidria schema Kauno mero V.Matijošaičio sūnus, miesto tarybos narys Š.Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų patraukliose Kauno vietose.
Anot LRT, šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė, bet ir savivaldybės darbuotojai, o įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
Per dvi V.Matijošaičio kadencijas Kaune buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š.Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Asmenys, galintys atgauti žemę patraukliose Kauno vietose, sulaukdavo tarpininkų dėmesio. Šie pažadėdavo padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija.
Viena tokių tarpininkių – Š. ir V.Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti S.Morkūnaitė-Ruibavičienė. Jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus.
LRT duomenimis, ji atstovavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Naudodamasis tokia schema Š.Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypus aplink Islandijos plentą.
Susidomėjo teisėsauga
Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į šią viešoje erdvėje paskelbtą informaciją dėl galimai neskaidrių žemės privatizavimo schemų, susijusių su Kauno miesto meru bei jo šeima, priėmė sprendimą kreiptis į NŽT.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus nurodymu NŽT, kuri Lietuvoje yra atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, pavesta įvertinti viešai pateiktą informaciją bei aplinkybes.
Nustačius teisės aktų pažeidimus, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.
Galbūt neskaidrus žemės sklypų Kaune grąžinimas bei perleidimas figūruoja ir šiuo metu atliekamame Kauno savivaldybės administracijos korupcijos tyrime. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tvirtina, kad ši situacija tarnybai „jau kuris laikas yra žinoma ir vertinama“.
Pasak STT, dar 2019 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl žemės grąžinimo klausimų ir kitų aplinkybių, informacija buvo perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri pripažino, kad V.Matijošaitis ir D.Matijošaitis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
2020 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos mažinimo inicijavimo bei kitų aplinkybių, informacija dėl nuosavybės teise priklausiusių sklypų pardavimo buvo perduota prokuratūrai spręsti dėl viešojo intereso gynimo.
Tuomet, pasak STT, įvertinus surinktą informaciją ir rizikas, tarnyba nusprendė atlikti korupcijos rizikos analizę vertinant nuosavybių į žemės sklypus atkūrimą tiek Kauno savivaldybėje, tiek ir atitinkamus NŽT Kauno skyriaus sprendimus.
Tarnybos minimame korupcijos tyrime kovo pradžioje įtarimai buvo pareikšti tuometiniam savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui.
Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
