Pagal sumanymą, kurį klasės auklėtoja tėvams pristatė mokslo metų pradžioje, vienos sostinės progimnazijos šeštokai turėjo vykti į narcizų festivalį. Jo metu mokiniai dalyvautų didžiausioje visoje Austrijoje gėlių šventėje ir pamatytų figūras, sukurtas ant vandens iš 2,5 mln. narcizų žiedų.
Be to, keliauninkai išvystų Dachštaino ledo urvus ir aplankytų technikos bei gamtos muziejus.
Kelionė į užsienį į klasės auklėjamojo darbo planus buvo įtraukta kaip pažintinė veikla, kuri vaikams gali būti įdomi, ugdytų jų dalykines ir bendrąsias kompetencijas.
Ši kelionė į užsienį į klasės auklėjamojo darbo planus buvo įtraukta kaip pažintinė veikla, kuri vaikams gali būti įdomi, ugdytų jų dalykines ir bendrąsias kompetencijas.
Kelionė į Alpes buvo numatyta pirmąją 2014 metų birželio savaitę, tačiau pranešti apie sprendimą, ar vaikai važiuos, tėvai turėjo 2013 metų gruodį. Išlaidos sudarytų apie 1 tūkst. Lt.
Šeimos jaučia pažeminimą
Paauglį sūnų auginanti vieniša motina suprato, kad šįkart jos piniginė – per plona. Juolab, kad mokslo metų pradžioje vaikai jau dalyvavo dviejose ekskursijose: ėjo pasižvalgyti po Valdovų rūmus (17 Lt) ir važiavo pramogauti į nuotykių parką „Tarzanija“ Alytuje (65 Lt).
Tai, kad išvykos nėra privalomos, neturi reikšmės. Svarbiausia, kad ne visi turi galimybę į jas vykti ir patiria patyčias.
„Klasės vadovė, organizuodama vaikams ekskursijas, neatsižvelgia į tėvų nuomonę bei jų finansines galimybes. Tokiu būdu vaikai, dėl sunkios šeimos finansinės padėties negalėdami išvykti kartu su klase, patiria socialinę atskirtį. Tai, kad išvykos nėra privalomos, neturi reikšmės. Svarbiausia, kad ne visi turi galimybę į jas vykti ir patiria patyčias. O šeimos, turinčios pasiaiškinti, kodėl negali vaiko išleisti į kelionę, irgi išgyvena pažeminimą“, – skunde rašė Salomėja.
Jos įsitikinimu, brangias išvykas turėtų organizuoti ne mokykla, o pati šeima per atostogas ar kitu jai priimtinu laiku. Švietimo ir ugdymo įstaigos esą užtektų apsiriboti pažintinėmis išvykomis į muziejus, kur bilietai paprastai kainuoja ne brangiau nei 5 Lt.
Valstybės pinigų nepakanka
Atsakydama į tyrimą pradėjusios Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos kreipimąsi, progimnazijos direktorė atkreipė dėmesį, kad mokinio pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui rekomenduojama mokinio krepšelio lėšų suma siekia vos 10,4 Lt per metus. Šių pinigų, norint užtikrinti pilnavertį pažintinės veiklos procesą, nepakanka.
„Auklėjamojo darbo plane klasės vadovas numato įvairias visus mokslo metus vykdomas veiklas, kurios įtraukia mokinius, formuoja kolektyvą, mažina atskirtį ir susvetimėjimą. Kai kurios šeimos, gaunančios mažesnes pajamas, kaip tik pareiškia norą, kad jų vaikas vyktų į mokamas pažintines keliones, nes visai šeimai keliauti per brangu“, – paaiškinime įstaigai rašė progimnazijos direktorė.
Primenama, kad pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus turi būti skiriama nuo 30 iki 60 pamokų – iki 10 mokymosi dienų.
Pagrindinis kriterijus – veiklos prieinamumas visiems
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 metais patvirtintame Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarkos apraše apibrėžiama, kad pažintinė veikla – tai viena iš neformaliojo švietimo formų, skirta skatinti vaikų ir jaunimo tautinį, pilietinį ir kultūrinį ugdymą, suvokti savo tautos istorijos, kultūros, gamtos savitumą, puoselėti ir išlaikyti tautinę savimonę.
Kai kurios šeimos, gaunančios mažesnes pajamas, kaip tik pareiškia norą, kad jų vaikas vyktų į mokamas pažintines keliones, nes visai šeimai keliauti per brangu.
Mokinių pažintinė veikla organizuojama pirmiausia išnaudojant teritorijos, kurioje įsikūrusi mokykla, teikiamas galimybes, tolydžio pereinant prie savivaldybės, apskrities ar šalies pažintinių objektų.
Vienas pagrindinių veiklos organizavimo principų turėtų būti prieinamumas. Tai reiškia, kad veikloje turėtų dalyvauti visi vaikai, nepriklausomai nuo jų mokymosi galimybių, pasiekimų ar socialinės padėties.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) irgi laikosi nuostatos, kad brangios ekskursijos skatina socialinę vaikų, augančių mažiau finansiškai pajėgiose šeimose, atskirtį.
„Spręsdamos vaikų dalyvavimo išvykose klausimus, ugdymo įstaigos praktikuoja įvairius būdus: panaudojamos įstaigų sukauptos lėšos, gaunamos iš gyventojų pajamų mokesčio, steigiami klasių paramos fondai, ieškoma rėmėjų, kartais trūkstamą sumą padengia klasių auklėtojai. Nemaža dalis ugdymo įstaigų atsisako brangių išvykų, siekiant išvengti minėtų problemų“, – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai paaiškino ŠMM atstovai.
Formuoja savimi nepasitikintį žmogų?
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė savo išvadoje pabrėžė, kad pažintinė veikla teikia neabejotiną naudą vaikui: didesnių galimybių dalyvauti visuomenėje, ugdyti kultūrinę ir pilietinę brandą, socialinius įgūdžius ir t.t.
Vaikas patiria neigiamus emocinius išgyvenimus ir socialinę atskirtį, kuri vėliau gali pasireikšti pablogėjusiais tarpusavio santykiais su klasės draugais.
Tačiau, pasak E.Žiobienės, kaskart iškyla poreikis spręsti finansavimo klausimus. Todėl sprendimai dėl veiklų įgyvendinimo turėtų būti priimami kiekvienu atveju atsižvelgus į visų, o ne į daugumos, klasės vaikų šeimų finansines galimybes. Reikėtų įvertinti ne tik vaikų iš socialiai remtinų šeimų, bet ir gyvenančių mažesnes pajamas gaunančiose šeimose materialinę padėtį.
„Organizuojant brangias keliones į užsienį, takoskyra tarp geriau gyvenančių ir sunkiau besiverčiančių šeimų, manytina, labiau išryškėja, todėl iš tiesų galima situacija, kai vaikas patiria neigiamus emocinius išgyvenimus ir socialinę atskirtį, kuri vėliau gali pasireikšti pablogėjusiais tarpusavio santykiais su klasės draugais, sumažėjusiu emociniu saugumu, asmenine ir socialine dezadaptacija, formuojančią savimi nepasitikintį individą, ir pan.“, – išvadoje sako E.Žiobienė.
Ji pažymi, kad galimybės vaikui dalyvauti žinių, kompetencijos, pasaulėžiūros plėtros procesuose, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame šalies gyvenime turi būti sudaromos be pagrindo socialiniai atskirčiai formuotis.
Po Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos tyrimo kelionės į Alpes buvo atsisakyta.
Portalas 15min.lt primena, kad, šeimos psichologų nuomone, daugiau lėšų reikalaujančios kelionės gilina atskirtį. Ekonomistai sako, kad 100 Lt vaiko išvykai – jau brangu. Tai esą nėra pirmo būtinumo poreikis ir net ne vaiko poreikis, o tėvų statuso parodymas.
