Naujausi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų mokymai, kuriuose demonstruoti ir partijos, ir Demokratinės politikos instituto bei Wilfriedo Martenso tyrimų centro logotipai, buvo surengti ne taip jau seniai – spalio 1–2 dienomis Trakų rajone įsikūrusioje poilsiavietėje „Margis“.
Iš partijos vykdomosios sekretorės Aistės Gedvilienės „Facebook“ publikuotų Mindaugo Mikulėno nuotraukų matyti, kad mokymuose dalyvavo partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, pranešimus skaitė buvęs liberalas ir buvęs Š.Gustainio partneris Taikomosios politikos institute Mindaugas Lapinskas, žurnalistas Aurimas Perednis, Seimo narys Mantas Adomėnas, buvęs Ukrainos ūkio ministras Aivaras Abromavičius ir gynybos politikos ekspertas iš Suomijos Niklas Novaky'as. Mokymai pavadinti „Rudens forumu“ ir skirti partijos atstovams savivaldybėse – apie 70 žmonių.
Panašiai iš socialiniuose tinkluose viešintų nuotraukų atrodė politinės korupcijos byloje įtariamuoju tapusio Š.Gustainio įstaigos Taikomosios politikos instituto pernai surengti mokymai liberalams, kuriuos VRK pripažino nepinigine juridinio asmens auka partijai ir dėl kurių liberalai neteko beveik 395 tūkst. eurų valstybės dotacijos. Juose taip pat mirgėjo ir viešosios įstaigos, ir partijos logotipai, kalbėjo partijos lyderiai, o salėje sėdėjo beveik vien partiniai.
Tačiau yra esminis skirtumas. Už Š.Gustainio viešosios įstaigos Taikomosios politikos instituto surengtus mokymus liberalai nieko nemokėjo. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai M.Adomėno viešąją įstaigą samdo kaip partijai reikalingų mokymų organizatorių, o už tai „magaryčių“ gauna tik vieną lektorių iš Wilfriedo Martenso tyrimų centro.
Kiek mokėjo konservatoriai?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis 15min teigė, kad Liberalų sąjūdį skaudžiai bausti dotacijos atėmimu VRK nariai, ko gero, nutarė ne dėl mokymų, o dėl to, kad su partijos nariu susijusi viešoji įstaiga Taikomosios politikos institutas buvo tapusi slapta partijos kišene juridinių asmenų paramai rinkti.
„Yra didelis skirtumas, ar partijos moka už mokymus, ar ne. Čia esminis dalykas. Jei yra gaunama nemokamai ir nedeklaruojama, tai čia, matyt, yra didžioji problema. Ypač klausimas dėl mokymų finansavimo šaltinio. Jeigu tai yra europinių institucijų, europinės partijos institutai, tai vienaip galima traktuoti ir visai kas kita, jei finansuotojas – verslo interesų turintis koncernas. Suprantu, kad tikslas yra nuleisti diskusiją iki absurdo, neva jokie mokymai negalimi. Problema yra ne patys mokymai, o jų organizavimo principai“, – teigė G.Landsbergis.
Pasak jo, esminis skirtumas tarp liberalų ir konservatorių mokymų, kurie iš nuotraukų gal ir atrodo panašūs, tas, kad Tėvynės sąjunga pati mokėjo M.Adomėno ir D.Kreivio viešajai įstaigai už renginio organizavimą.
„Yra išrašomos sąskaitos ir jos yra apmokamos. Čia yra esminis dalykas. Aš pats kainos nepamenu, nes nei mokėjau, nei pavedimus išrašiau, bet tikrai mokėjome, sekretoriatas atsakys, kiek. Kitas dalykas, kad mūsų mokymuose nedalyvavo kandidatai, dabar nėra rinkimų kampanijos metas, o aš pasakiau tik sveikinimo kalbą ir išvažiavau“, – 15min nurodė G.Landsbergis.
Tėvynės sąjungos vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė patvirtino, kad Demokratinės politikos institutui už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narių mokymus bus sumokėta.
Taip, mes perkame paslaugą iš Demokratinės politikos instituto ir gauname sąskaitą faktūrą, tada sumokame, – sakė A.Gedvilienė.
Anot jos, sąskaitos-faktūros už paslaugas partija dar nėra gavusi, tačiau mokymų kaina neturėtų viršyti 5 tūkst. eurų.
„Taip, mes perkame paslaugą iš Demokratinės politikos instituto ir gauname sąskaitą faktūrą, tada sumokame. Dar faktūros nesame gavę, esame paprašę ir šiek tiek atidėti mokėjimą, nes laukiame dotacijos, o tada tikrai atsiskaitysime pagal išrašytą sąskaitą. Mokymai kainuos apie 5 tūkst. eurų“, – teigė A.Gedvilienė.
Tačiau Demokratinės politikos instituto direktorius Tomas Kazulėnas tikina, kad sąskaita bus mažesnė – sieks apie 3 tūkst. eurų.
„Mes suteikėme partijai paslaugas – organizavome mokymus. Esame išrašę jiems sąskaitą, bet, kiek žinau, ji dar nėra apmokėta, nes jie paprašė atidėti mokėjimą. Sąskaita, man atrodo, yra plius minus 3 tūkst. eurų“, – teigė jis.
Mokytojus rinkosi patys, vieną gavo „magaryčių“
Liberalai, gindamiesi, kad Š.Gustainio turėtos viešosios įstaigos Taikomosios politikos instituto mokymai nebuvo parama partijai, kaip argumentą nurodė tai, kad partija esą tik išplatino kvietimą į mokymus, bet nei atrinko jų dalyvius, nei rekomendavo lektorius.
Tuo tarpu konservatoriai pripažįsta, kad „Rudens forumo“ pranešėjų sąrašą sudarė patys ir leido Demokratinės politikos institutui tik surasti, kurie iš jų galėtų dalyvauti ir susitarti dėl atlygio tiems lektoriams, kurie nėra partijos nariai.
Tokių, pasak T.Kazulėno, tebuvo trys. Žurnalistas Aurimas Perednis ir buvęs liberalas Mindaugas Lapinskas už paskaitas gavo honorarus. Dar vieną nepartinį lektorių atsiuntė Demokratinės politikos instituto finansinis rėmėjas ir partneris Briuselyje įsikūręs oficialus Europos liaudies partijos „smegenų centras“ – Wilfriedo Martenso tyrimų centras.
„Mes esame oficiali šio centro dalis, visoje Europoje dešiniosios partijos turi tokius centrus. Tai mes tiesiog su jais bendradarbiaujame. Šįkart jie mums atvežė lektorių Niklasą Novaky'ą. Toks ir buvo jų indėlis. Kadangi mes esame jų oficiali dalis, tai mes tarsi įsipareigojame logotipus ar stendus naudoti“, – sakė T.Kazulėnas.
Wilfriedo Martenso tyrimų centras į 15min klausimus neatsakė.
Partijos vykdomoji sekretorė tikino, kad Wilfriedo Martenso tyrimų centro parama mokymams nebuvo aptarta.
„Demokratinės politikos institutas organizavo mokymus. Ką jie į savo paslaugą įtraukė, mes net nelabai atkreipėme dėmesį“, – paklausta, kodėl mokymuose matyti ir europinio tyrimų centro reklaminis stendas, aiškino ji.
Pasak A.Gedvilienės, pati partija rinko ne tik daugumą lektorių, bet atrinko ir visus mokymų dalyvius, nes nenori partijos narių kontaktais dalintis su trečiosiomis šalimis.
„Jeigu prašo, mes neperduodame kontaktų net savo Seimo nariams, tai būtų keista, jei kažkokiai įstaigai perduotume narių sąrašus“, – aiškino konservatorė.
DPI – nuolatinis mokymų konservatoriams organizatorius
A.Gedvilienė 15min tikino, kad Demokratinės politikos institutą konservatoriai nuolat samdo, jei tik prireikia kokių mokymų.
„Mes ne pirmą kartą perkame paslaugas iš Demokratinės politikos instituto, esame patenkinti kokybe, pasitikime ir organizuojame, užsakome paslaugas. Nematau čia kažkokios problemos. Mes gauname kokybišką paslaugą, mums nereikia patiems rūpintis daugybe organizacinių dalykų ir galime susitelkti į skyrius ir tiesioginį darbą, o jie pagal užsakymą padeda organizuoti“, – aiškino, kodėl mokymų neorganizuoja pati partija, o pasitelkia su savo nariais susijusią viešąją įstaigą, A.Gedvilienė.
Kad šiųmetis „Rudens forumas“ nėra vienintelis konservatoriams Demokratinės politikos instituto organizuotas renginys, matyti ir iš viešosios įstaigos šiemet Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų už 2015 ir 2016 metus.
Jose nurodoma, kad dvejus metus iš eilės Demokratinės politikos institutas organizavo „Politine akademija“ pavadintus mokymus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams.
Šių mokymų aprašyme nedviprasmiškai rašoma, kad „Politinė akademija“ tai nuolatiniai mokymai, aprėpiantys plačią įgūdžių ir žinių skalę: nuo politinio veikimo įgūdžių ir lyderystės iki idėjinių ir programinių nuostatų. Jų metu taip pat mokoma ir praktinių dalykų: partinės vadybos, viešųjų ryšių pagrindų, kaip organizuoti rinkimų kampaniją, kaip dalyvauti rinkimų stebėjime ir komisijų veikloje ir kt.
Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose nurodoma, kad 2015 m. ir 2016 m. projektą finansavo Konrado Adenauerio fondas, Wilfriedo Martenso Europos studijų centras ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tačiau konkrečių sumų, gaunamų iš kiekvieno rėmėjo, įstaiga nenurodo.
Tas nukreipimas dėmesio, kad pats politikų mokymas yra kažkoks blogis, mano supratimu, yra absoliučiai klaidingas ir griaunantis demokratiją, – sako M.Adomėnas.
Partijos vykdomoji sekretorė A.Gedvilienė teigia, kad 2015 m. už „Politinės akademijos“ mokymus Demokratinės politikos institutui sumokėti 3739 eurai, o 2016-aisiais – 3069, 99 eurai.
Deja, šios informacijos negalima patikrinti, nes partija viešai nepateikia savo išlaidų išklotinės. A.Gedvilienė tikina, kad tai netrukus pasikeis.
„Neseniai dar einu šias pareigas ir jūs atkreipėte mano dėmesį. Tai bus mano uždavinys, aš pasistengsiu kuo greičiau šį klausimą išspręsti, kad ir mums būtų patogu, ir žurnalistams, ir visuomenei, kad galėtų matyti mūsų pirkimus“, – teigė A.Gedvilienė.
Savo ruožtu partijos pirmininkas G.Landsbergis sakė, kad iki šiol niekam nebuvo kilęs poreikis žinoti visas partijos išlaidas.
„Niekada nebuvo taip, kad jaustume tokį poreikį. Niekada nieko neslėpėme ir paklausti visada atsakydavome, nesudarėme įspūdžio kažką slepią. Jeigu būtų toks poreikis, aš neneigiu, kad tai galima daryti, tačiau iki šiol nebuvo kilusi mintis. Kiekvieną pirkimą vykdydami informuojame Viešųjų pirkimų tarnybą. Mano politinis požiūris yra toks, kad, jei reikia daugiau skaidrumo, jo bus“, – kalbėjo G.Landsbergis.
M.Adomėnas: DPI negauna jokios verslo paramos
Vienas iš penkių viešosios įstaigos Demokratinės politikos institutas dalininkų, Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas 15min tikino, kad dar vienas esminis jo ir Š.Gustainio įstaigų skirtumas yra tas, kad pastaroji gyveno iš verslo aukų, o Demokratinės politikos institutas tokių nė neima.
„Ten nėra jokios verslo paramos jokiems mokymams, kuriuos Demokratinės politikos institutas daro. Viskas yra apmokama partijos arba gavus tarptautinių partijų fondų iš Europos Parlamento, arba iš Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos finansavimą. Kitaip tariant, viskas yra partinio bendradarbiavimo kontekste, o ne verslo parama politikams“, – aiškino M.Adomėnas.
Be to, anot jo, Demokratinės politikos institutas nemoko politikų, kaip laimėti rinkimus, o tik gilina jų ideologines žinias apie konservatizmą.
„Tas nukreipimas dėmesio, kad pats politikų mokymas yra kažkoks blogis, mano supratimu, yra absoliučiai klaidingas ir griaunantis demokratiją, nes mūsų šalies problema yra būtent ta, kad žmonės nesupranta, kas yra politika, kas yra politinės idėjos, jie imasi galvoti, kaip Leninas, kad sakė, jog kiekviena melžėja gali valdyti valstybę. Pats mokymas yra būtinas veiksmas demokratijoje tam, kad ir partijos aktyvistai, ir kandidatai suprastų apie tai, kur jie leidžiasi“, – sakė M.Adomėnas.
M.Adomėnas mano, kad Š.Gustainio Taikomosios politikos instituto ir jo Demokratinės politikos instituto veikla apskritai negali būti lyginama.
Š.Gustainio įstaiga Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose nenurodė jokių paramos teikėjų, o Demokratinės politikos institutas nurodo, kad yra gavęs finansavimą iš Konrado Adenauerio fondo, Wilfriedo Martenso Europos studijų centro, Kultūros tarybos, taip pat uždirbo iš ūkinės-komercinės veiklos, gavo 2 proc. paramos lėšų.
Įstaigos direktorius – M.Adomėno padėjėjas Seime
Sunkiai sulyginami ir dviejų su politikais susijusių įstaigų finansai. Dabar jau uždarytas Š.Gustainio Taikomosios politikos institutas 2015-aisiais galėjo pasigirti surinkęs 127 tūkst. eurų paramos, o M.Adomėno ir D.Kreivio Demokratinės politikos institutas verčiasi su beveik dešimt kartų mažesniais pinigais.
Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose nurodoma, kad Politinės demokratijos institutas 2015 m. gavo 12,3 tūkst. eurų pajamų, o 2016-aisiais – 16,7 tūkst. eurų pajamų. Šiuos metus įstaiga pasitiko sąskaitose turėdama vos 78 eurus.
Įstaigoje įdarbintas tik vienas asmuo – direktorius Tomas Kazulėnas. Ir darbo užmokesčiui įstaiga neišleidžia beveik nieko. Štai pernai per visus metus tam tebuvo skirti 46 eurai.
Tiesa, čia gali būti šiek tiek apgaulės, mat T.Kazulėnas yra ne tik M.Adomėno viešosios įstaigos direktorius, bet ir šio Seimo nario padėjėjas Seime. Žinoma, tai nėra draudžiama įstatymais, bet ar etiška?
M.Adomėnas sako, kad taip. Pasak jo, T.Kazulėnas Seime vykdo su Demokratinės politikos institutu nesusijusias pareigas.
„Kur čia yra konfliktas? Daugybę veiklų institutas daro pro bono – nemokamai ir be projektinio finansavimo. Ir tai yra visiškai nesusijęs su tuo, kaip ponas T.Kazulėnas man talkina kaip Seimo nariui. Siūlyčiau neieškoti sąsajų, kur jų nelabai yra“, – aiškino Seimo narys.
Vienas įtariamasis, kitas – liudytojas
Be to, M.Adomėnas, kaip ir Š.Gustainis, buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apklaustas dėl ryšių su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Tiesa, M.Adomėnas šiame tyrime tėra liudytojas, o Š.Gustainis jau tapo įtariamuoju.
Įtariama, kad Š.Gustainis kaip paramą savo viešajai įstaigai iš R.Kurlianskio paėmė 8,7 tūkst. eurų.
M.Adomėnas tikino, kad jis pareigūnų buvo apklaustas tik apie su R.Kurlianskiu vykusius pokalbius prie vyno. Per juos, pasak Seimo nario, jokia finansinė parama nebuvo siūloma.
„Jį domino politiniai procesai, kas laimės Seimo rinkimus, kas laimės partijos pirmininko rinkimus ir panašiai“, – po šiemet vasarį vykusios apklausos naujienų agentūrai BNS sakė pats M.Adomėnas.
Pasak jo, koncerno santykiai su Demokratinės politikos institutu teisėsaugos pareigūnų nedomino.
Šioje politinėje byloje įtarimai yra pareikšti Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.
