„Patyčių ekonomika. Pensija 200€, atlyginimas 550€, mokestis už automobilį 1400€. Lietuvi, kiek dar leisies žeminamas?“, – klausia keliolika tūkstančių kartų feisbuke pasidalinto įrašo autoriai.
Įrašu bei jį lydinčia nuotrauka, kurioje matomi besijuokiantys Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga ir Stasys Jakeliūnas, spalio 6 d. dalinosi socialinio tinklo grupės „Lietuva“, „Lietuvos naujienos“ ir Gintaro Gaučio socialinio tinklo profilis.
Bendra pasidalinimų suma siekia 13,2 tūkst., o tai reiškia, kad įrašą bei jį lydinčią fotografiją matė dešimtys tūkstančių feisbuko vartotojų Lietuvoje.
Manipuliavimas skaičiais
Įrašo autoriai neįvardija, kokios rūšies pensiją turi omenyje. Kadangi žodžiu „pensija“ dažniausiai kalbama apie senatvės pensiją, o ne našlių ir našlaičių ar netekto darbingumo pensijas, darysime prielaidą, kad kalbama būtent apie „Sodros“ mokamą senatvės pensiją.
Šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekė 365 eurus. Bazinė pensija, kurios dydžiu remiamasi skaičiuojant visų rūšių pensijas, siekė beveik 165 eurus.
15min atsiųsti „Sodros“ duomenys rodo, kad rugpjūčio mėnesį 95 tūkst. arba 16 proc. pensininkų gavo beveik 207 eurų dydžio senatvės pensiją. Nors sunku įsivaizduoti orų gyvenimą gaunant tokio dydžio pajamas, teigti, kad „pensija yra 200 eurų“ negalima ne ką labiau nei, pavyzdžiui, tvirtinti, kad „atlyginimas Lietuvoje yra 2-3 tūkst. eurų“.
„Sodra“ duomenimis, 2-3 tūkst. eurų pajamas uždirba 98 tūkst. Lietuvos gyventojų, tačiau bendra šalies situacija, pensijų mediana ar vidurkis nėra skaičiuojami remiantis duomenimis apie dalį vienos gyventojų grupės.
Vienkartinis ir mėnesinis
Įrašo autorių minimas 550 eurų dydžio atlyginimas, veikiausiai yra aliuzija į 555 eurų siekiančią minimalią mėnesinę algą, neatskaičius mokesčių. „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį tokį arba mažesnį atlyginimą Lietuvoje uždirbo beveik 134 tūkst. arba 12,2 proc. šalies dirbančiųjų.
Jei kalbama apie minimalų darbo užmokestį, nurodyta suma – teisinga. Vis dėlto svarbiausia – kontekstas.
Skirtingai nei su pensijos dydžiu ar mėnesiniu atlyginimu, nurodomas aukščiausias įmanomas siūlomo taršos mokesčio dydis – 1,4 tūkst. eurų. Tokį mokestį mokėti tektų įsigijusiems itin taršų dyzelinį automobilį. Perkantiems, pavyzdžiui, tiek pat taršią, tačiau benzinu varomą transporto priemonę maksimalus siūlomo mokesčio dydis siektų 590 eurų.
Pasirinkdami dvi itin žemas vertes ir vieną maksimalią, įrašo autoriai formuoja nelygybės ir neteisingumo jausmą.
Be to, siūlomas automobilių taršos mokestis – vienkartinis, mokamas įsigyjant automobilį. Esamiems transporto priemonių savininkams mokesčio mokėti nereiks, todėl, pavyzdžiui, pensinio amžiaus taršaus automobilio savininkas neturės mokėti už turimą transporto priemonę.
Tuo tarpu palyginimui pateikiami pensijų ir atlyginimų rodikliai – mėnesiniai. Jei vis dėlto itin taršų dyzelinį automobilį būtų norima įsigyti, pavyzdžiui, kas dvejus metus, įrašas turėtų atrodyti: „Patyčių ekonomika. Pensija 4,800€, atlyginimas 13200€, mokestis už automobilį 1400€. Lietuvi, kiek dar leisies žeminamas?“.
Tačiau tokiais skaičiais sukelti socialinio tinklo vartotojų pyktį – sudėtingiau.
Nepasitenkinimo kurstymo įrankis
Įrašą išpopuliarino nevyriausybine organizacija feisbuke prisistatantis puslapis „Lietuva“. 2010 m. gruodį sukurtas puslapis anksčiau vadinosi kiek kitaip – „Lietuva be euro“, tačiau šių metų pavasarį, panašu, baigė kovą prieš Europos Sąjungos valiutą ir pasivadino „Lietuva“.
Pasikeitus pavadinimui beveik neliko įrašų apie euro žalą. Gali būti, kad pasikeitė puslapio administratoriai arba jų tikslai.
Kone visi puslapio įrašai skirti sumenkinti Lietuvos valstybę. Dalinamasi straipsniais apie skurdą, korupciją, emigraciją, teisėsaugos nekompetenciją, kriminalinėmis naujienomis. Pateikiamos išimtinai neigiamo turinio naujienos.
Tiesa, dažnas įrašas nesulaukia nė vienos sekėjų reakcijos. Pastarosiomis dienomis išplatintas įrašas – populiariausias nuo to laiko, kai buvo pakeistas puslapio pavadinimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.