Pasipiktino diskriminacija
Tokio įvykio liudininke trečiadienį tapusi žymi fotografė, socialinių iniciatyvų kūrėja Neringa Rekašiūtė patirtimi pasidalijo socialiniuose tinkluose.
„Ką tik septintame troleibuse buvau konflikto liudininkė.
Vairuotoja nenorėjo įleisti moters su neįgaliojo vežimėliu į troleibusą ir tik vienos moters pastangomis, konfrontuojant, buvo pasiekta tai, kad raktas atsirado ir moteris įvažiavo vežimėliu į troleibusą. Vadinasi, pilietiško žmogaus dėka, kuris žinojo apie rakto egzistavimą, žmogui su negalia pavyko grįžti namo iš poliklinikos.
Tai yra siaubinga diskriminacija neįgaliųjų atžvilgiu, man pilvą susuko iš gėdos vidury baltos dienos 2024 metais Lietuvos sostinėje, gerovės valstybėje, pamatyt tai, ką žmonės su negalia patiria kasdien. Žinutė neįgaliesiems aiški – sėdėkit namie ir netrukdykit gyventi“, – emocingai rašė N.Rekašiūtė.
Ji taip pat teigė, kad Justiniškėse paprašiusi padėti moteriai išlipti iš vairuotojos išgirdo rusiškai ištartą „nesuprantu“, nes ji nekalba lietuviškai.
„Šitoj šaly aš labiausiai bijočiau susirgti ar jei man reiktų pagalbos. Atrodo, kažkiek reikalingas esi tik, kol visiškai pats gali savimi pasirūpint“, – įrašą baigė R.Rekašiūtė.
Po įrašu pasipylė komentarai, buvo pažymėta ir savivaldybės įmonė „Judu“.
Seimo narės nenustebino
Įrašu pasidalijo ir pati neįgaliojo vežimėliu judanti Seimo narė Monika Ošmianskienė, kuri rašė, kad „Sėdėk namie ir netrukdyk“, – deja, bet apie viešojo transporto vairuotojų diskriminuojantį elgesį tenka išgirsti vėl ir vėl“.
Ir esą priežasčių, kodėl taip yra, ne viena: „Pirmiausia, be abejo, tai mūsų mentalitetas ir mokymų vairuotojams trūkumas – čia didelis darbas ir lūkestis tiek Neįgaliųjų reikalų departamentui, tiek ir savivaldybėms bei joms pavaldžioms įstaigoms. (...)
Silpna žmonių su negalia teisių gynimo sistema, kaip jau minėjau, už vartotojų teisių pažeidimus baudos yra atgrasančios ir bene 10 kartų didesnės, nei už žmonių su negalia – vartotojų teisių pažeidimus.“
M.Ošmianskienė taip pat priminė, kad netrukus įsigalioja tvarka, pagal kurią „vairuotojas privalo sustoti kaip įmanoma arčiau šaligatvio, kelkraščio, kad keleiviams būtų patogiau įlipti į transporto priemonę ar išlipti iš jos, jei viešojo transporto stotelėje laukia asmuo su negalia vežimėlyje, vairuotojas ar kitas ekipažo narys privalo pasirūpinti šio keleivio patekimu į autobusą – panaudoti transporto priemonėje įrengtas pagalbines priemones: pandusą, platformą, keltuvą ar kitą priemonę“.
Pastebi vairuotojų kompetencijų stoką
Lietuvos paraplegikų asociacija, vienijanti neįgalius žmones, kurie dėl sunkių nugaros smegenų pažeidimų ar traumų bei kitokios fizinės negalios juda neįgaliojo vežimėliu, irgi turi pastabų, kodėl tokios problemos kyla naudojantis viešuoju transportu.
Kaip sako asociacijos atstovai, neretai pasitaiko, kad vairuotojai tiesiog nežino, kaip pasinaudoti transporto priemonėse esančiomis rampomis,
kuriomis galima pateikti į autobusą ar troleibusą.
„Dažnu atveju trūksta vairuotojų kompetencijos, kad galėtų suteikti reikiamą pagalbą asmeniui judančiam neįgaliojo vežimėliu. Čia reikia pabrėžti, kad yra labai svarbu žmogaus atsiklausti kokios pagalbos jam reikia.
Reikalingi mokymai ir kompetencijų kėlimas transporto priemonių vairuotojams. Svarbu, kad mokymus pravestų tinkamą kompetenciją ir patirtį turintys asmenys“, – aiškina asociacijos atstovai.
Dažnu atveju trūksta vairuotojų kompetencijos, kad galėtų suteikti reikiamą pagalbą asmeniui judančiam neįgaliojo vežimėliu.
Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad labai dar trūksta ir pritaikytos stotelių infrastruktūros, dėl to žemagrindžiai autobusai bei troleibusai negali prie šaligatvio krašto privažiuoti ir sustoti taip, kad nebūtų kliūčių įlipant.
Pripažįsta: vairuotojos elgesys netoleruotinas
„Vilniaus viešojo transporto“ bendrovė atstovai savo komentare teigia apgailestaujantys dėl šio įvykio ir nuoširdžiai atsiprašo keleivės bei visų situacijoje dalyvavusių žmonių už patirtus išgyvenimus, kuriuos sukėlė ši situacija.
„Atsiprašome, jog šioje situacijoje vairuotoja nesuprato, ko jos buvo prašoma – ji yra karo pabėgėlė iš Ukrainos, kuri dar nekalba lietuviškai. Vis dėlto, mes, kaip bendrovė, įsipareigojame ir rūpinamės visa reikalinga pagalba, kad ukrainiečiai 1 kvalifikacinę kategoriją mokantis mūsų valstybinės kalbos įgytų per metus.
Jau pradėjome vidinį tyrimą, siekdami išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes, pasikalbėjome su kolege, kuri supranta ir pripažįsta, jog pasielgė absoliučiai neatsakingai ir pažadėjo, jog tokie atvejai nesikartos.
Įvykio liudininkų aprašytas vairuotojos elgesys yra netoleruotinas, todėl dėsime visas pastangas ir priimsime reikiamus sprendimus, kad tokie atvejai ateityje nepasikartotų. Jau pradėjome vidinį tyrimą, siekdami išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes, pasikalbėjome su kolege, kuri supranta ir pripažįsta, jog pasielgė absoliučiai neatsakingai ir pažadėjo, jog tokie atvejai nesikartos.
Papildomai artimiausiu metu kalbėsimės su visais mūsų darbuotojais, kad jie tinkamai suprastų tiek mūsų įmonės misiją, tiek asmeninę savo atsakomybę prieš klientus“, – teigiama komentare.
VVT atstovai taip pat tvirtina, kad nuolat dirba siekdami, jog „vilniečių ir sostinės svečių kelionės mieste būtų sklandžios ir patogios, o darbuotojų bendravimas su kiekvienu keleiviu – paslaugus ir pagarbus. Taip pat turime atsakomybę užtikrinti, kad susisiekimas Vilniuje būtų prieinamas visiems, nepaisant negalios ar kitų asmeninių aplinkybių“.
Kaip teigia bendrovės atstovai, šiuo metu keleiviams su negalia yra pritaikyti visi VVT autobusai, o iš 250 sostinės gatvėmis važiuojančių troleibusų šiuo metu pusė yra nepritaikyti, tačiau dalis jų bus pakeisti naujais dar liepą.