Pakartotinio kreipimosi buvo nuspręsta imtis po to, kai Lietuvos neįgaliųjų forumo inicijuotas susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministre, vykęs 2014 m. lapkričio 10-ąją, nedavė jokios naudos, išskyrus ne pirmą kartą girdimus pažadus, kad neįgalieji gyvens geriau. Dabar neįgaliųjų bendruomenė laukia iniciatyvos iš aukščiausios valdžios ir politikų – LR Vyriausybės ir LR Seimo.
„Krizės metu žmonių su negalia sąskaita buvo užkamšyta ne viena biudžeto skylė – neįgalieji parėmė valdžią solidžia daugiau nei 100 mln. Lt suma“, – išplatintame pranešime cituojama Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė. – „Tačiau skaudžiausia, kad politikai, valdžios institucijos ir neįgaliųjų interesams „atstovaujanti“ bei negalios politiką koordinuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesiima konstruktyvių veiksmų ir neinicijuoja reformų, siekiant gerinti žmonių su negalia situaciją“.
Neįgaliųjų patirtis rodo, kad valdžios institucijos pamiršo kalbėtis su pačiais neįgaliaisiais, o jiems skirtus sprendimus priima neįgalaus žmogaus net nemačiusios.
Apibendrindama neįgaliųjų bendruomenės piktinimąsi, D. Juodkaitė mini, kad žmonės su negalia yra tik biurokratinių valdžios institucijų priedanga, statant pastatus, kuriant įstaigas, diegiant milijonines programas.
Neatsižvelgia į neįgaliųjų siūlymus
Politikų požiūriu, visa tai turėtų padėti neįgaliesiems kurti visavertį gyvenimą. Deja, realybė yra kitokia: investuoti milijonai tiesiogiai nepasiekia žmogaus su negalia.
Neįgaliųjų patirtis rodo, kad valdžios institucijos pamiršo kalbėtis su pačiais neįgaliaisiais, o jiems skirtus sprendimus priima neįgalaus žmogaus net nemačiusios.
Tokios situacijos būtų išvengta, jeigu valstybės politika vadovautųsi principu „nieko apie neįgaliuosius be neįgaliųjų“, o valdžia bendradarbiautų su neįgaliuosius vienijančiomis asociacijomis, atstovaujančiomis neįgalius žmones ar jų šeimų narius ir žinančiomis jų tikruosius poreikius.
Užuot išnaudojusi šių organizacijų patirtį visos visuomenės labui, valdžia drastiškai mažina finansavimą paslaugoms ir projektams, kurie tiesiogiai pasiekia neįgalų asmenį ir gali iš tiesų pakeisti jo gyvenimą.
Neįgaliųjų bendruomenė pripažįsta, kad yra nusivylusi valdžia ir politikais, kurie juos prisimena tik tada, kai pritrūksta pinigų ar artėja rinkimai, ir pamiršta situacijai pagerėjus.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje dėl krizės pasekmių neįgaliesiems skurdo rizika yra daugiau kaip 20 proc. didesnė nei šalies vidurkis.
Jaučiasi pamiršti
Lietuvos BVP prieškrizinį lygį pasiekė jau 2012 metais; gyventojų perkamoji galia dar anksčiau – 2011-aisiais. Tuo tarpu žmonės su negalia, valstybės biudžetui lopyti paaukoję 100 mln. litų, liko prie tos pačios suskilusios geldos. Artėjanti neįgaliųjų diena jau šešerius metus paeiliui bus krizinė.
Pataikaudama skaitlingiausioms rinkėjų grupėms valdžia sugebėjo atstatyti pensijas ir jau pradeda jų grąžinimą, tačiau asmenų su negalia organizacijų veiklos ir paslaugų programinis biudžetas, krizės metais apkarpytas daugiau nei 30 proc., kitais metais, kaip dar tik žadama, padidės vos 7 proc*.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje dėl krizės pasekmių neįgaliesiems skurdo rizika yra daugiau kaip 20 proc. didesnė nei šalies vidurkis. Pagal šį beviltišką neįgaliųjų būklę atspindintį rodiklį, Lietuva lenkia tik Latviją. Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai pabrėžia, kad socialiai labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės turi būti labiausiai ginamos valstybės ir tai turi vykti nuolat. Todėl neįgalieji ragina valdžią liautis politikuoti ir pradėti dirbti.
