Prie humanitarinių paketų ruošimo prisideda Raudonojo Kryžiaus draugija, „Caritas“, „Maisto bankas“ ir Maltos ordino pagalbos tarnyba, trečiadienį dalyvaudama Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje teigė Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė.
„Nevyriausybinės organizacijos yra įsitraukusios prie paketo turinio, ką turėjom irgi suvežėm į sandėlius.
Kaip tik šiandien pakuojama. Taip pat ir rytoj tai bus daroma. Paskutinės žinios yra tokios, kad turėtų būti supakuota apie 2 tūkst. paketų, į kuriuos įeitų maisto produktai, tam tikros galimybės pasišildyti – tam tikri šilumai palaikyti skirti pledai ar drabužiai“, – pasakojo ji.
Kada ir kaip paketai pasieks migrantus, E.Samuchovaitė nurodė nežinanti.
„Ko negalim pakomentuoti, kaip tai bus įteikiama, mes tame tikrai nedalyvausime. <...> Visa kita pavesta pasienio kontrolės punktų pasieniečiams juos įteikti“, – kalbėjo draugijos atstovė.
Raudonojo Kryžiaus atstovė žiniasklaidai Monika Alimienė 15min teigė, jog humanitariniai paketai migrantams, apgyvendintiems užkardose, buvo dalijami ir anksčiau.
O dabar Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) tokius paketus pagal poreikį esą galės dalyti apgręžtiems migrantams.
„[Paruošėme] apie 4 tūkst. paketų maisto, higienos, drabužių. Didžiąją dalį išdalijome stovyklose tik atvykusiems žmonėms, kai jie gyveno užkardose palapinėse ir jie nebuvo aprūpinti viskuo, ko reikėjo. <...>
Mes sutarėm su VSAT, kad dalį paketų, kurie liko, mes jiems perduosim.
Kadangi aprūpinimas yra užtikrintas, sąlygos yra kitokios, mes sutarėm su VSAT, kad dalį paketų, kurie liko, mes jiems perduosim, kad juos laikytų savo sandėlį ir esant poreikiui dalintų atstumtiems, apgręžtiems žmonėms“, – pasakojo M.Alimienė.
Trečiadienį nuo vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Į čia negalima atvykti be VSAT leidimo.
Tačiau E.Samuchovaitė reiškė viltį, jog nevyriausybinės organizacijos ir toliau galės veikti pasienyje.
„Mums signalai teikiami, kad mūsų veiklos neturėtų būti apribotos net ir pasienio kontrolės punktų užkardose, bet tas platesnis, praktinis įgyvendinimas greičiausiai bus aptartas rytoj“, – sakė ji.
Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigos vadovą Augustiną Normantą ir paprašyti, kad jis pavestų žmogaus teisių stebėseną vykdančio padalinio pareigūnams, reikalui ir pagrindui esant, reaguoti į galimus žmogaus teisių pažeidimus pasienyje ir užtikrinti jų prevenciją.
Taip pat komitetas nusprendė kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją.
Prašoma detalizuoti, kaip, atsižvelgiant į nepaprastosios padėties nutarimą, bus įgyvendinamas numatytas ribojimas skleisti ir gauti informaciją, taip pat kaip migrantams ir prieglobsčio prašytojams bus sudaryta galimybė bendrauti su artimaisiais, tartis dėl teisinės pagalbos, ar bus sudaryta galimybė bendrauti gyvai su advokatais, nevyriausybinių organizacijų atstovais.