15 min duomenimis, mažiausiai trys asmenys, kovo 27 dieną parskridę iš Londono į Vilnių, jau 11 dienų nesulaukia oro uoste paimtų mėginių tyrimo rezultatų, tačiau NVSPL vadovas tvirtina, tyrimų atlikimas nestringa ir nevėluoja.
Paruošti tyrimui
Antradienio skaičiai rodo, kad 2301 ėminys antradienį buvo ištirtas, o 588 vis dar likę trečiadienio ryte. Iš pastarųjų – 142 NVSPL. Šios laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas 15min teigė, kad tai nereiškia, jog tyrimai vėluoja.
„Turėtume suprasti du dalykus, ryte tie ėminiai, kurie yra neištirti, yra paruošti rytiniam tyrimui, kad būtų galima iš karto pradėti ruoštis rytiniam paleidimui. Čia yra natūralus dalykas, į tai nereikia kreipti dėmesio, nulinio niekada negali būti, turi būti visą laiką toks likutis. Jis galėtų būti toks, kiek ištirta praeitą parą, tada laboratorijos turi iš karto galimybes ir iš karto mėginius, kuriuos reikia tirti“, – tikino V.Zimnickas.
Vis dėlto tų nulių SAM pateikiamose kiekvieną rytą lentelėse esama. Trečiadienį ryte nulius prie neištirtų ėminių nurodė Santaros klinikos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) ir kelios kitos laboratorijos, kuriose atliekama mažiau tyrimų.
15min yra rašęs apie Kauno klinikų laboratorijos darbą, pastaroji irgi dažnai neturi neištirtų ėminių, čia dirbama keliomis pamainomis septynias dienas per savaitę.
Plačiau skaitykite čia: Kauno klinikos koronaviruso tyrimo rezultatų laukti neverčia: per parą ištyrė 841 ėminį, neištirtų nėra
V.Zimnickas tvirtina, kad ryte nurodomi kaip neištirti ėminiai jau būna paruošti tyrimui, o procesai, kol ėminiai atsiduria įrangoje, paprastai užtrunka ne trumpiau nei dvi valandas.
Laukti nebetenka?
Paklaustas, ar jau nebetenka tiriamiems asmenims laukti rezultatų po tris dienas ir ilgiau, V.Zimnickas teigė, kad to nėra: „Šiuo metu to dalyko nėra ir jau einame į konkrečias socialines grupes ir pradedame tirti platesniu aspektu.“
Gydytojai, kiti medicinos darbuotojai iš ligoninių yra laikomi prioritetu. „Atsiradus atvežtiems tyrimams ir jeigu laboratorijos įranga yra tuo metu užkrauta, jiems gali tekti palaukti. Bet kitu etapu jie jau tiriami“, – kalbėjo NVSPL vadovas.
Pajėgumų tose laboratorijose, kurios šiuo metu atlieka tyrimus dėl COVID-19, užtenka, anot V.Zimnicko, ir papildomų pajėgumų nereikia: „Nėra jokių kamščių, jokių nesklandumų. Išties visi mėginiai, kurie ateina, tiriami tą pačią ar kitą dieną, priklausomai, jeigu ateina labai vėlai, tuomet kraunami kitą dieną.“
Vienos laboratorijos, kaip NVSPL, per pastarąją parą ištiria 211 mėginių, Santaros klinikų laboratorija – 160, o štai Kauno klinikos – daugiau nei tūkstantį. V.Zimnickas tvirtina, kad reikėtų stebėti mėginių logistiką, kuriame rajone kiek ėminių paimta.
„Antras dalykas – pajėgumai skaičiuojami, tačiau svarbiausia ne kuri laboratorija pirmauja, kuri daugiausia ištiria, o pats principas, kad mėginiai būtų laiku ištirti. Mėginiai yra skirstomi, bet maksimaliai laikomasi regioninio principo – kad nereikėtų per toli vežti, bet jeigu kuri nors laboratorija perkrauta, kuriame nors regione protrūkis ar kas, tuomet, be abejo, pervežama į tą laboratoriją, kuri turi daugiau pajėgumų tuo metu“, – kalbėjo V.Zimnickas.
Nėra jokių kamščių, jokių nesklandumų. Išties visi mėginiai, kurie ateina, tiriami tą pačią ar kitą dieną, – sakė V.Zimnickas.
Daugiau laboratorijų leisti atlikti šiuos tyrimus artimiausiu metu neketinama – anot V.Zimnicko, pajėgumų užtenka.
Laboratorijos susitvarko
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienio spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad laboratorijos susitvarko su savo darbu ir kiekvieną rytą tam tikras mėginių skaičius liks neištirtas. „Kai laboratorijos raportuoja apie tai, kiek tyrimų atlikta, dalis mėginių dar būna neužkrauta į mašinas ir nepradėta tirti. Toks skaičius yra labai nedidelis ir tai reiškia, kad laboratorijos su savo veikla ir darbu puikiai susitvarko.
Noriu nuraminti – mėginių tyrimas nestringa. Tas skaičius neištirtų mėginių, tikrai nerodo, kad kažkas stringa, tai yra tiesiog natūralus dalykas suprantant laboratorijų darbo specifiką ir darbo procesą. Mėginiai nėra užkraunami tik gavus vieną ar du, vos jie pasiekia laboratorija. Laboratorijos siekia užsitikrinti tam tikrą ėminių skaičių, kad nešvaistytų reagentų, jos dirba tam tikru režimu“, – kalbėjo ministras.
Noriu nuraminti – mėginių tyrimas nestringa. Tas skaičius neištirtų mėginių, tikrai nerodo, kad kažkas stringa, tai yra tiesiog natūralus dalykas, – sakė A.Veryga.
Anot A.Verygos, Lietuvoje nebeauga procentas nustatomų pozityvių koronavirusu infekuotų asmenų – žmonių, kurie patiria tam tikrus simptomus, skaičius mažėja, mažėja mobilių punktų apkrovimas, nes mažiau ten žmonių kreipiasi, be to, mažiau žmonių į Lietuvą atvyksta, uždaryta dauguma parvykimo galimybių, tad mažiau paimama mėginių iš parvykusiųjų.
„Šylant orui mažėja ir peršalimo ligų, traukiasi gripo sezonas, mažėja ir žmonių, jaučiančių simptomus, dėl kurių gali teoriškai kreiptis į mobiliuosius punktus ir tie mėginiai gali būti paimami. Tai nereiškia, kad tyrimų mažės, dabar persvarstomi prioritetai ir yra rengiamas planas, kaip daugiau tirti rizikos grupės žmonių – slaugos ligoninių pacientus ir personalą, galbūt globos namų gyventojus, tas grupes, kur didžiausia tikimybė, kad žala būtų padaryta didžiulė. Tyrimai bus plečiami ir laboratorijos kol kas kuo puikiausiai susitvarko su tuo mėginių skaičiumi, kuris yra“, – sakė A.Veryga.
Paklaustas, kodėl bendras darbo koordinavimas iš NVSPL perduotas Nacionaliniam kraujo centrui, ministras užtikrino, kad tai nereiškia, jog NVSPL nesusitvarko – tai padaryta dėl išaugusių darbo apimčių tiek koordinuojant kitas laboratorijas, tiek diegiant naują įrangą ir atliekant kur kas daugiau tyrimų, negu buvo iki pandemijos.
