Kol sausa, žiemą buvo pašalę, tai situacija dar nebloga, nors duobės irgi gąsdina ne vieną. Tačiau vos atšyla, gyventojai vėl nevilty. Kaip kad dabar.
Kovo 16 dieną 8 gyventojai neišvažiavo laiku į savo darbus, nes kelias paprasčiausiai pasidarė nepravažiuojamas. Tokia situacija šiuo metu kelyje, kuriuo naudojasi minėtų kaimų gyventojai, kur kasdien važiuoja mokyklinis autobusas, surenkantis vaikus į Nemenčinės mokyklas, komunalininkų sunkvežimis, surenkantis atliekas.
Net ekspertizę pasidarė
Čia gyvenantis Donatas Kuznecovas pasakojo, kad situacija stipriai pablogėjo pernai vasaros pradžioje, kai jų kelius išmalė miškavežiai.
„Taip nutiko dėl miškavežių. Tik paskui supratome, kad taip buvo visoje Lietuvoje. Tada uždarė rinkas tam tikras, o pas mus pradėjo kirsti miškus į kairę ir į dešinę. Tad miškavežiai stipriai apgadino mūsų keliuką.
Kovojame nuo praėjusių metų. Apie birželį ar liepą parašyti mano pirmieji laiškai Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnei, mums buvo atsakyta oficialiai, kad ten gyvena vos apie 20 žmonių, o miškų urėdija sutvarkys keliuką ir viskas bus gerai. Mes surašėme raštą: kas atsakys už miško kelių sutvarkymo kokybę? Mums atsakė, kad žadėjo atvežti skaldos ir užpilti žvyro ant kelio.
Vėl rašėme, kas atsakys už kokybę ir ar šitos įmonės, kurios tai padarys, yra atestuotos ir gali tvarkyti kelius sugadintus. Po užpylimo kažkokio neaiškaus žvyro sluoksnio pasidarė dar blogiau – miškavežiai važiuodami keliais, kurių gruntas neparuoštas, dar labiau juos išmalė. Technologinių klaidų buvo ne viena, nes įsivaizduokite – atvažiuoja traktoriukas, išpila kažką ir išvažiuoja, kokybės nuo to nedaug“, – pasakojo Donatas.
Liepos pradžioje gyventojai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, teigdami, kad keliai neprižiūrimi, neremontuojami, pralaidos blogos būklės. Vienoje vietoje kaupėsi vanduo – sudarė beveik tvenkinys. O patys keliai – gruntkeliai, tad visa tai blogina važiavimą jais.
Kaip sako Donatas, su Nemenčinės seniūne jų bendravimas nutrūko tą pačią dieną, kai gyventojai parašė laišką tiesiai savivaldybei. Pasitarę su specialistais jie net užsakė ekspertizę, dabar jau turi ataskaitą, tačiau, kaip šypteli, neturi kam jos pateikti – „niekam tai neįdomu“.
Jis teigė, kad savivaldybės mėgino klausinėti, kaip buvo parinktas rangovas jų kelio tvarkymo darbams, ar ta įmonė yra sertifikuota ir t. t.: „Pradėjau ieškoti punktų, kad jie man atsakytų, kas atsakingas už kokybę, iš kur atvežtas žvyras, nes mes oficialiai tų duomenų neturime. Na ir mums atsakė tik po gero mėnesio, su gražiomis nuotraukomis, kaip neva jie ten kažką sulygino, padarė... Tiesą pasakius, be greiderio, kuris bando stumdyti tas pačias žemes, mes nieko daugiau ir nematėm.
Dėl vienos užkimštos dar sovietinės pralaidos susiformavo visas ežeriukas.“
Tiesą pasakius, be greiderio, kuris bando stumdyti tas pačias žemes, mes nieko daugiau ir nematėm.
Šiuo metu Donatas teigia turįs apie 90 suinteresuotų saugiu ir tinkamu važinėti keliu gyventojų parašų – mažiausiai tiek esą ir naudojasi nuolat šiuo keliu.
Donato laiškai keliavo ne tik savivaldybei, bet Susisiekimo ministerijai, tačiau iš pastarosios gautas atsakymas, jog kreiptis reikia į tą pačią savivaldybę. Ir taip esą ratas vėl apsisuka iš naujo.
Savivaldybė: nuolat prižiūrima
Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė tvirtina, kad kelias nuolat tvarkomas. Tik tikėtis, kad jis bus rekonstruotas iš esmės artimiausiu metu, nereikėtų.
„Kaip informavo Nemenčinės seniūnė, visi Nemenčinės seniūnijai priklausantys vietinės reikšmės keliai ir gatvės tvarkomi ir prižiūrimi, atsižvelgiant į gaunamą finansavimą ir seniūnijos galimybes tinkamai bei pagal poreikį prižiūrėti visų kaimų kelius.
Sutikti su teiginiais, kad keliai Unėniškių, Voskonių ir Radivoniškių kaimuose nėra tvarkomi ir nėra prižiūrimi, negalime. Jūsų minimas kelias paskutinį kartą buvo tvarkomas 2022 m. vasarą.
Buvo pravalyti grioviai, suprofiliuota pralūžusi danga, atlikti priežiūros darbai, sutvarkytas vandens nuvedimas suformuojant pakelės griovius, kad turėtų, kur nutekėti vanduo, išvalytos nuo sąnašų kelio pralaidos, probleminėse vietose buvo įrengtas žvyro ir skaldos sluoksnis (pridedame kelias jau atliktų darbų nuotraukas).
Buvo atsižvelgta į gyventojų prašymus sutvarkyti kelią, nors kelio pagerinimo darbai nebuvo numatyti 2022 m.“, – komentare dėstė Vilniaus rajono savivaldybės atstovai.
Kapitalinio remonto darbai (asfaltavimas) iki 2024 m. nėra numatyti šiems kelių ruožams, tačiau keliai VL0506 ir VL0504 bus ir toliau prižiūrimi ir lyginami greideriu.
Tad nors gyventojai nelabai patenkinti, švelniai tariant, tokia priežiūra, daugiau nieko savivaldybė kol kas pažadėti jiems teigia negalinti: „Kapitalinio remonto darbai (asfaltavimas) iki 2024 m. nėra numatyti šiems kelių ruožams, tačiau keliai VL0506 ir VL0504 bus ir toliau prižiūrimi ir lyginami greideriu. Pasibaigus įšalui bei išdžiūvus kelio dangai, bus planuojama atlikti kelio lyginimo greideriu darbus.“
Būtent netinkami orai buvo kovo pradžioje kalti dėl to, kad greidaris čia nevažiavo – važiuojamojoje dalyje laikėsi įšalas, vietomis ji tebebuvo padengta ledu, kad net ir mėginant lyginti kelią greideriu, rezultatas esą nebūtų toks, kokio norisi.
Ministerija ir LAKD nekontroliuoja
Susisiekimo ministerija sako, kad nuo kelio Nr. 102 Nemenčinė–Pabradė–Švenčionys iki Unėniškių eina valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 5243, toliau – vietinės reikšmės keliai.
„Todėl reikėtų dėl kelio Nr. 5243 ruožo iki Unėniškių tvarkymo kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją, o dėl vietinių kelių – į Vilniaus rajono savivaldybę“, – tiek pagalbos tepasiūlė gyventojams ministerija.
LAKD irgi tvirtina, kad jeigu kelias – vietinės reikšmės, jį tvarkyti privalo rajono savivaldybė. O kaip ji tai darys, direkcija kontroliuoti negalinti.
Miškininkai tvirtina kelius tausojantys
Savivaldybė sako, kad girdėdama skundus dėl miškavežių Nemenčinės seniūnė paprašė miškų urėdijos sustabdyti darbus: „Medienos išvežimas nevyksta nuo 2022 m. vasaros pabaigos. Sugadinus kelio dangą miškų urėdija iš savo karjero atvežė žvyrą ir atstatė kelią.“
Valstybinė miškų urėdija (VMU) teigia prižiūrinti 38,2 tūkst. km miško kelių tinklą, kuriuo naudojasi ne tik miškininkai, išveždami medieną iš miško, vykdydami miškininkystės darbus ar priešgaisrinę apsaugą, bet ir visi gyventojai bei privačių miškų savininkai.
„Mums svarbu, kad visi keliai būtų pravažiuojami, suremontuoti ir tinkami naudotis visiems mišku pravažiuojantiems. Įprastai darbai keliuose vyksta ištisus metus, kad būtų išlaikyta kuo geresnė jų būklė, o vykdant medienos išvežimą iš miškų atsižvelgiama į gamtines sąlygas, ypač lietingus periodus, kai išvežimo apimtys saugant kelius sumažinamos, kad gilios provėžos nekeltų nepatogumų miško lankytojams“, – savo komentare tvirtina MVU.
Mums svarbu, kad visi keliai būtų pravažiuojami, suremontuoti ir tinkami naudotis visiems mišku pravažiuojantiems.
Taip pat urėdija užtikrina, kad „VMU regioniniai padaliniai tausoja kelius, o juos sugadinus, pagal įstatymą, privalo suremontuoti per 1 mėnesį, ir šio termino yra laikomasi“.
Pernai iš viso buvo prižiūrėta ir suremontuota net 13,5 tūkst. km miško kelių.
Vis dėlto VMU pabrėžia, kad miško keliai pagal Kelių įstatymą yra priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams, tad „jie nėra viešieji keliai, o yra skirti pirmiausia tų kelių valdytojų (valstybinių miškų valdytojų ir privačių miškų savininkų) reikmėms“.
„Pagal Miškų įstatymą miško keliai yra priskiriami miško žemei, o kartu – ir miško infrastruktūrai, kuri ir yra skiriama miško naudojimui pagal paskirtį. Dėl to bet kuris miško kelio naudojimas pasivažinėjimui, turizmui, sportui, rekreacijai ir, deja, bet netgi ir gyvenamajai vietai pasiekti nėra pirminė ir pagrindinė miško kelio naudojimo paskirtis“, – teigia urėdija, tvirtindama, kad „kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.“
