Tuo metu politologas Algis Krupavičius teigia, kad Seimas, nepakeldamas VKEKK pirmininko ir narių atlyginimų, pasielgė teisingai, o šios komisijos sprendimai kėlė ir kelia abejonių.
Ketvirtadienį Seimas nepritarė Darbo partijos (DP) parlamentaro K. Daukšio inicijuotai pataisai dėl VKEKK pirmininko ir narių atlyginimų pakėlimo. Už projekto priėmimą balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 19 parlamentarų, 34 politikai susilaikė.
„Šiandien komisijos, kuri tvarko milijardinį verslą, nariai uždirba atlyginimus, kurie iš esmės yra mažesni nei kai kurių jų pavaldinių. Suprantu Seimo narius, kurie norėtų pakelti atlyginimus kitoms komisijoms. Visiems geras nebūsi ir šiandien Vyriausybėje nėra pinigų, kad visiems pakeltų algas“, – po balsavimo LRT.lt naujienų tinklalapiui komentavo K. Daukšys.
Kelti atlyginimus ar ne, paskatins tas kėlimas sąžiningiau dirbti ar ne, priklauso nuo skirtumų tarp panašų darbą dirbančių, panašios atsakomybės ir kvalifikacijos reikalaujančių darbuotojų algų.
Pasak parlamentaro, nuo VKEKK darbo priklauso visų mūsų gyvenimo kokybė, todėl norėtųsi, kad iš pretendentų dirbti komisijoje būtų galima pasirinkti geriausius. „Dabar visi žinome, kokie atlyginimai yra energetikos sektoriuje, todėl žmogus turi visiškai pasiaukoti, [o kai jam mažai mokama], tai yra visiškai neteisingas dalykas. Be to, komisijos nariai turėtų būti kuo labiau nepriklausomi, kad jų sprendimais būtų galima pasitikėti“, – tvirtina K. Daukšys.
Tuo metu naujienų portalas DELFI 2011-aisiais skaičiavo, kad VKEKK būklė yra apgailėtina – prižiūrinti pačius svarbiausius sektorius (šilumos, elektros, dujų ir vandens), kurių apyvarta yra 7,5 mlrd. Lt per metus, ji yra finansuojama prasčiausiai iš visų Lietuvos reguliatorių.
„Mes negalime pasamdyti naujų žmonių. Tai nėra tiek neįgyvendinamas uždavinys nepamiegojus keletą savaičių naktimis pasitvirtinti teisės aktus, tačiau juos reikia įgyvendinti. O tam, kad įgyvendintume, turi būti priskirti konkretūs žmonės“, – DELFI cituoja VKEKK pirmininkę Dianą Korsakaitę. Be to, dėl sudėtingos finansinės situacijos VKEKK nariai negalėjo net skristi į užsienį, apverktini buvo ir komisijos narių atlyginimai.
Kelti atlyginimus ar ne, paskatins tas kėlimas sąžiningiau dirbti ar ne, priklauso nuo skirtumų tarp panašų darbą dirbančių, panašios atsakomybės ir kvalifikacijos reikalaujančių darbuotojų algų. Taip mano VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius, ekonomistas Jonas Čičinskas.
„Kodėl mes, tarkime, teisėjams mokame daug didesnius atlyginimus nei dažnam aukštas pareigas einančiam pareigūnui? Tam, kad jie būtų nepriklausomi, jaustųsi ne tik užtikrinti dėl pareigų, bet ir patenkinti, o stambūs kyšiai jų nedomintų. Jeigu institucijos darbuotojai dirba tokioje aplinkoje, kur yra daug nešvarių ketinimų, tai algų didinimas aukščiau įprasto lygio gali būti veiksmingas. Bet klausimas – ar VTEKK yra apsupta kyšininkaujančių verslininkų labiau nei daugelis kitų institucijų?“ – svarsto J. Čičinskas.
Tuo metu KTU profesorius, politologas A. Krupavičius teigia, kad Seimas dėl VKEKK pasielgė teisingai, nes buvo pasiūlyta išskirtinė jos pirmininko ir narių darbo užmokesčio dydžio ir jo skaičiavimo tvarka iš esmės besiskirianti nuo galiojančios pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą.
KTU profesorius, politologas sutinka, kad atlyginimas yra svarbus motyvacinis darbuotojų instrumentas įvairiose organizacijose, tad esą neatsitiktinai yra teisė į teisingą darbo užmokestį, tačiau ji turi galioti visiems vienodai.
Darbuotojų atlyginimai neturėtų būti siejami su korupcijos indeksu atskirose organizacijose. Atlyginimai turėtų būti siejami su organizacijos atsakomybės mastu bei veiklos rodikliais. Taip pat jais reikia skatinti sąžiningumą, o ne užsiimti tariama korupcijos prevencija.
„Sąžiningai dirbti turi apsimokėti. Tad valstybės institucijų vadovų ir darbuotojų atlyginimai neturi būti nekonkurentiški palyginti su privačiu sektoriumi. Kitaip vyks spartus „protų nutekėjimas“ į privačias organizacijas“, – mano A. Krupavičius.
„KTU mokslininkai 2011-aisiais atliko reprezentatyvią apklausą: ar Lietuvoje užtikrinamas teisingas apmokėjimas už darbą? Jos rezultatai – daugiau nei iškalbingi. Vos 2,2 proc. apklaustųjų teigė, kad Lietuvoje užtikrinamas teisingas apmokėjimas už darbą, 80,3 proc. – nepritarė.
Tad teisingo apmokėjimo už darbą problema yra daug platesnė nei VKEKK pirmininko ir narių atlyginimai. Be to, didesni atlyginimai turėtų būti ir paskata už gerą darbą. Bet minėtos komisijos sprendimai pastaraisiais metais kėlė ir kelia abejonių, ar pakankamai ginamas viešasis interesas. Kita vertus, norint dirbti sąžiningai ir skaidriai, atlyginimo dydis neturėtų būti, o civilizuotose šalyse ir nėra, svarbiausias svertas“, – sako A. Krupavičius.
