„Dabar savivaldybės neturi pakankamai stimulo pačios pasirūpinti, pasiieškoti. Galbūt yra žmonių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu bando pabėgti nuo šito mokesčio sumokėjimo. Tradicinis būdas yra neregistruoti statybų pabaigos, pasistačius būstą. Manau, kad savivaldybės turėtų gauti geresnį stimulą šitą mokestį susirinkti į savo biudžetus, o ne į valstybės biudžetą kaip dabar, jeigu joms šios mokesčių sumos bus pervedamos. Mes mėginsime teikti siūlymus šita kryptimi“, – LNK žinioms sakė R.Šadžius.
Savivaldybės sutiktų gauti mokestį už prabangų nekilnojamąjį turtą, jei iš jų nebus atimtas gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, kuris atneša daugiau pajamų nei nekilnojamojo turto mokestis.
Savivaldybės sutiktų gauti mokestį už prabangų nekilnojamąjį turtą, jei iš jų nebus atimtas gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, kuris atneša daugiau pajamų nei nekilnojamojo turto mokestis.
„Priešingu atveju didelė dalis savivaldybių netektų santykinai didesnės pajamų dalies nei gautų iš naujo mokesčio. Tai yra labai nedidelė suma. Netektys būtų ta prasme, kad nekilnojamojo turto vertė skaičiuojama fiksuota 5 metus, o gyventojų pajamų mokesčio vertė didėja kasmet“, – LNK žinioms teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nekilnojamojo turto mokestį už 2015 metus deklaravo ir sumokėjo 1 038 šalies gyventojai – jie biudžetą papildė 477,1 tūkst. eurų.
NT mokesčiu apmokestinami žmonėms priklausantys gyvenamieji, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai ar patalpos, žuvininkystės ir kiti statiniai, kurių vertė viršija 220 tūkst. eurų, išskyrus atvejus, kai šis turtas naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, teikti laidojimo paslaugas, švietimo darbui, kaip kūrybinės dirbtuvės, kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai ir priežiūrai.
