Žemės nuošliauža, kaip rašė nrk.no, buvo didelė – maždaug 400 metrų ilgio, 300 metrų pločio ir 60 metrų gylio.
Portalas adressa.no šeštadienį skelbia, kad, anot geologo Hakono Heyerdahl, žemės nuošliauža yra tokia didelė, kad neaišku, ar yra galimybė rasti po ja palaidotus lietuvių kūnus. Žemės nuošliauža esą pajudėjo per kilometrą nuo tos vietos, kurioje užgriuvo lietuvius. Taigi paieška tampa dar sudėtingesnė.
„Aš nežinau. Na, reikėtų bent pabandyti. Tai labai sunkus darbas, nes erdvė labai didelė. Minkštą molį, kuriame klimpstam, sutvirtino sukaustęs šaltis. Labai sudėtinga“, – kalbėjo specialistas.
Tragedijos buvo galima išvengti
Portalas rašo, kad buvo galima užkirsti kelią panašiai nelaimei, mat Siorumo regiono savivaldybė buvo perspėta dėl galimų nuošliaužų. Dar 2013-aisiais savivaldybė buvo išdavusi leidimą užpildyti daubas ir taip išvengti nelaimių. Savivaldybės tinklalapyje įkeltame tų metų pranešime kalbama apie šią pavojingą zoną.
Tuo metu penktadienį Norvegijos spauda skelbė, kad inžinierius Steinas H.Stokkebo buvo pranešęs Siorumo savivaldybei apie galimas grėsmes. Vis dėlto Siorumo merė M.Grimstad-Hansen tvirtina jokių perspėjimų nesulaukusi. Už aplinkos ir socialinių reikalų sektorių savivaldybėje atsakinga Marianne Aasen komentuoti situaciją atsisakė.
Priminsime, kad vietoje, kurioje užgriuvo nuošliauža, dirbo šeši žmonės, trims iš jų pavyko išsigelbėti. Kitiems tragedijos išvengti nepavyko.
