Visgi tiek architektai, tiek uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas mano, kad nuo nelaimingų nutikimų nepadės jokios tvoros, jeigu kiekvienas nesaugosime savęs ir kitų.
Nelaimingas atsitikimas
„Vakarų ekspresas“ rašė, kad praėjusią savaitę Pilies uostelyje vykę įvykiai priminė veiksmo filmą. Per nelaimingą atsitikimą vandenyje atsidūrė jauna moteris, kurią suskubo gelbėti netoliese buvę nepažįstami vyrai.
Ant kranto buvusi moteris šaukėsi pagalbos ir didvyriškai pasielgusiems vyrams sakė, kad į vandenį įkrito jos sesuo.
„Su draugais po buriavimo išgirdome pirmą neaiškų pagalbos šauksmą „gelbėkit“. Nesupratome. Pradėjome žiūrėti į tą pusę. Pamatėme, kad blaškosi mergina, žiūri į apačią... Kai dar kartą paprašė pagalbos, nieko nelaukę bėgome, šokome ant pontono ir skubėjome padėti.
Ant kranto buvusi moteris sakė, kad į vandenį įkrito jos sesuo. Vandenyje radome moterį, gulinčią be gyvybės ženklų. Su draugu ją ištraukėme, pradėjome daryti dirbtinį kvėpavimą“, – pasakojo vienas iš didvyrių, buriuotojas Audrius, pridėjęs, kad gelbėti žmogų teko pirmą kartą gyvenime.
Vos tik ištraukus moterį buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pasak buriuotojo, po dirbtinio kvėpavimo moteris pradėjo kvėpuoti. Ji buvo paguldyta ant šono, bet sąmonės neatgavo.
„Vanduo iš plaučių neišbėgo. Iškvietėme pagalbą, sulaukėme greitosios pagalbos automobilio. Skendusios moters sesuo sakė, kad šventė gimtadienį. Bet, jeigu neklystu, jau ne pirmas toks atvejis Klaipėdoje. Toje vietoje būtų galima pagalvoti apie tvorelių įrengimą“, – sakė Audrius.
Ketina ieškoti kaltų
Vandenyje atsidūrusi moteris šiuo metu yra ligoninėje, sąmonę jau atgavo. Tačiau nukentėjusiosios sesuo Brigita „Vakarų ekspresui“ neslėpė nerimo, kad kova su nežinomybe dar nelaimėta.
Moteris teigė, kad dėl įvykusio incidento ketinama ieškoti kaltųjų.
„Sesuo sąmoningumą atgauna, iš komos „išėjo“. Tačiau vis dar nėra aišku, bus pasekmių ar ne. Pirmiausia – sesers sveikata. Po to ketinu ieškoti kaltų, kas už tai atsakingas. Tikriausiai, jei įkristų svarbaus žmogaus anūkas, nuomonė tuo klausimu būtų kitokia...“, – svarstė moteris.
Jos manymu, Pilies uostelyje būtų galima pagalvoti apie saugesnius atitvarus, mat šioje vietoje neretai pavojus iškyla ir vaikams.
„Projektuotojų fantazija gali būti begalinė. Ar bent buvo atkreiptas dėmesys į saugumą? Ten tikrai nėra saugu. Ten jau įkrito ir 9 metų berniukas. Pati savo vaiką kaip kūdikį už rankos laikau, bijau paleisti.
Sesuo sąmoningumą atgauna, iš komos „išėjo“. Tačiau vis dar nėra aišku, bus pasekmių ar ne. Pirmiausia – sesers sveikata. Po to ketinu ieškoti kaltų, kas už tai atsakingas.
Taikos prospekte didžiausi atitvarai. Būdamas netoli gatvės vaikas supranta, kad gatvėje pavojinga. O toje vietoje žmogus gali paprasčiausiai prasmegti... Taip ir nutiko. Dabar žmogus kovoja dėl savo gyvybės“, – nusivylimo neslėpė Brigita.
Ragina būti atsargesnius
Pasak UAB „Uostamiesčio projektas“ architektės Snieguolės Stripinienės, prieš rekonstruojant Pilies uostelio krantines buvo keliamas klausimas dėl saugumo.
Ji patikino, kad sutvarkius krantines apie atsargumą turėjo įspėti ženklai, mat tai veikiausiai yra kone vienintelė prevencinė priemonė nelaimėms išvengti.
„Buvo krantinės projektas. Atitvarai – jo sudedamoji dalis. Iš tikro yra labai daug uostų, kur nėra jokių atitvarų.
Konkrečiu atveju atitvarai yra simboliniai, kad žmogus vizualiai matytų. Toje vietoje turėtų būti įspėjamieji ženklai. Tai buvo aptariama su Klaipėdos savivaldybe“, – prisiminimais dalijosi S.Stripinienė.
Ji prisiminė nutikimus užsienyje, kai žmonės panašiai prasmenga dėl savo pačių neatsargumo.
„Žinau, kad kitoje šalyje viena moteris įkrito kalbėdama ar rašydama telefonu. Kituose uostuose dažnai nebūna jokių atitvarų. Bet čia jau tokia nelaimė, kuri pasitaiko labai retai. Yra problema ta, kad ant tų virvių negalima suptis ar į jas atsiremti, nes tos atramos tikrai ne tam padarytos“, – teigė architektė.
Ji pridėjo, kad daug diskusijų buvo ir dėl saugumo Dangės upės krantinėse. Mat po rekonstrukcijos kai kurios gali likti be atramų.
„Tikslas buvo pritaikyti krantines laivams švartuotis. Buvo siūlymas apskritai jokių atramų neįrengti, nes taip yra geriau laivams. Jeigu atitvarai būtų toliau, tada žmonės negalėtų prieiti prie upės. Vėlgi problema.
Kritikos sulaukta ir dėl įrengtų suolų prie Dangės upės, nes dabar sėdima nugara į upę. Manau, kad tokiose situacijose svarbiausia yra žmonių sąmoningumas“, – neabejojo S.Stripinienė.
Tvoros problemos neišspręs?
Pasak architekto Edmundo Benečio, iš tiesų žmonės turėtų labiau saugoti save ir kitus. Jis abejoja, ar didžiuliai atitvarai padėtų išvengti nelaimių.
Manau, kad tokiose situacijose svarbiausia yra žmonių sąmoningumas, – neabejojo S.Stripinienė.
„Nesu tikras, kad mano nuomonė bus labai populiari. Manau, kad mūsų krantinės yra pakankamai normaliai sutvarkytos. Galiu remtis tik savo gyvenimo ir darbo praktika, analogais, kuriuos mačiau Baltijos jūros uostuose ir Australijoje. Mūsų krantinių įranga ir saugumas iš principo niekuo nesiskiria nuo kitų. Svarbiausia – saugus elgesys, ar tai bus krantinė, ar Šilutės plentas. Jeigu eidami gatvės pakraščiu suklupsime ir atsidursime važiuojamojoje dalyje? Kuo tai baigsis? Su krantine – tas pats.
Niekas kitas labiau nepasirūpins mūsų saugumu, kaip tik mes patys. Reikia elgtis atsakingai ir saugiai, ir savo, ir kitų atžvilgiu. Jeigu to nedarome, tvoros ir barjerai nepadės. O nelaimingų atsitikimų būna visur. Juk ir pėsčiųjų take galima susidurti su paspirtuku“, – tikino E.Benetis.
Užuojautą nukentėjusiajai išreiškęs architektas neabejoja, kad išspręsti būtent šį nelaimingą atvejį yra svarbu. Galbūt išsiaiškinus, kas šioje situacijoje buvo kaltas, iš tiesų būtų galima daryti tam tikras išvadas. „Reikėtų aiškintis ir kitas aplinkybes, ar mūsų atitvarai yra kalti. Gal buvo kitų priežasčių? Mums dar kartą reikėtų pasižiūrėti, kas nepadaryta, kas dėl to kaltas ir apie tai garsiai pasakyti visuomenei“, – sakė architektas.
Miesto mero V.Grubliausko komentaras:
Visi yra teisūs – tiek dėl bendros praktikos pasaulyje ir Europoje, tiek dėl pačių žmonių atsakingumo. Vienur tvorelė yra, kitur nėra, vienur didesnė, kitur mažesnė. Natūralu, kad sąlytis su vandeniu yra papildomos rizikos ir pavojaus zona. Tikriausiai visiems tai reikėtų prisiminti, ypač, kas yra su vaikais.
Ta diskusija kyla nuolatos. Yra viena grupė, kuri besąlygiškai kalba, kad krantinės negali būti kažkokia tvora, primenanti diktatūrišką šalį. Kiti kalba, kad turėtų būti pristabdantys ruožai, turėklai. Vienareikšmiškos nuomonės nėra. Žiūriu į tai, kad jeigu saugosi save ir būsi dėmesingas, nereikės ir tvoros. Jeigu neturi dėmesingumo ar atsakomybės jausmo, jeigu esi praradęs budrumą, nepadės jokia tvora.
Ne tvoros saugo, saugosi žmonės. Yra daug masinių renginių – Jūros šventė, Laivų paradas. Tais pačiais keliais vaikšto masės žmonių ir saugumo nepamiršta. Tikrai nuoširdžiai užjaučiu žmogų, kuriam atsitiko tokia nelaimė. Bet dėl to aptverti visas prieigas... Visko neaptversime. Tai nėra vienintelė priežastis, kad daugiau tokių atvejų nebūtų. Pasikartosiu, pirmiausia turime saugotis patys. Minimalios tvorelės yra, galbūt jos galėtų būti kitokios. Tačiau atkreipti dėmesį reikia į abi puses.
