Katalikai ir protestantai Velykas atšventė balandžio 12-ąją, stačiatikių pasaulis Kristaus prisikėlimą minės šį sekmadienį. Tačiau savaitė nepakeitė pagrindinio dalyko – karantino sąlygos šiek tiek sušvelnėjo Lietuvoje, tačiau kada bus leisti vieši renginiai, kol kas net nespėliojama. Todėl ir stačiatikių Velykos bus tokios pat, kokios buvo kitų krikščionių prieš savaitę: tikintieji raginami likti namuose, pamaldos cerkvėse vyksta, tačiau be žmonių.
„Labai gražios, bet labai liūdnos“
Apie tai, kad Lietuvos Vyriausybei paskelbus karantiną, pamaldos stačiatikių maldos namuose laikinai vyks už uždarų durų be tikinčiųjų, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija paskelbė kovo 18-ąją.
Labai gražios, bet labai liūdnos, – nelinksmai sako kunigas V.Mockus.
„Nepaisant situacijos sudėtingumo, Stačiatikių Bažnyčia nepalieka žmonių be ganytojiškos globos ir rūpesčio. Prieiti išpažinties ir priimti komuniją galima individualiai susitarus su kunigu. Ne pamaldų metu bažnyčios bus atviros kasdien asmeninei maldai ir intencijų priėmimui“, – rašė savo interneto svetainėje arkivyskupijos atstovai.
„Labai gražios, bet labai liūdnos, – nelinksmai pastebėjo kunigas V.Mockus, paklaustas, kokios šiemet bus jų Velykos. – Bus analogiškai kaip ir buvo katalikų ir protestantų Velykos aną savaitę. Lygiai taip pat ir mes meldžiamės, pamaldos vyksta, jų ne mažiau, bet be žmonių. Nieko nepadarysi. Laikomės visų rekomendacijų, todėl laukiame, kada baigsis karantinas. O Velykas švęsime 40 dienų – 39-ias po sekmadienio, tai gal suspėsime dar pašvęsti.“
Ne pamaldų metu cerkvės tikintiesiems atviros, bet kunigas Vitalijus neslepia, kad ateinančių yra labai mažai: „Galbūt 1–2 proc. iš to žmonių skaičiaus, kiek būtų įprastu metu, ateina. Deja. Žmonės būna namie, tai yra gerai, nereikia jiems priminti, kad turėtume likti namuose. Bet yra ir kitas dalykas – aukų nesurenkame, tad išgyventi nelengva. Nesame tie, kuriems kompensuoja valstybė, todėl kunigai, darbuotojai, mano skaičiavimais, turės už 100 eurų mėnesį išgyventi.“
Pamaldas transliuoja feisbuke
Tačiau tai, kaip sako kunigas, „žemiški dalykai“, o Velykos kaip šventė ir metas, kai dalyvaujama Viešpaties prisikėlimo iškilmėse, buvo ir bus iškilmingos.
Anot V.Mockaus, kiek leidžia techninės galimybės, pamaldos transliuojamos socialiniuose tinkluose.
Velykas švęsime 40 dienų – 39-ias po sekmadienio, tai gal suspėsime dar pašvęsti.
„Patys naudodamiesi telefonais transliuojame ir iš katedros, ir iš kitur, nemažai parapijų taip daro. Žinoma, dabar galima matyti per televiziją, visi turime daugybę, gal net tūkstančius kanalų, stebėti galime, bet žmonės prašė – gal ir vangiai mes iš pradžių transliavome, juk ir per televiziją, Youtube galima įsijungti bet kokias gražias pamaldas iš bet kokios pasaulio katedros. Bet žmonės sakė norintys savo bendruomenės, melstis su savo kunigu“, – kalbėjo kunigas V.Mockus.
Jo teigimu, šios Velykos gal ir keistos, kai fiziškai negalime būti kartu, švęsti drauge, tačiau svarbu būti drauge sieloje, širdimis.
„Didžiausias palinkėjimas yra atrasti Velykų džiaugsmą ir palaikyti ryšį su Dievu, nežiūrint į jokias aplinkybes. Jeigu Jėzus prisikeldamas nugalėjo mirtį, tai ko mes dabar čia turime bijoti kažkokio viruso? Kaip sako apaštalas Paulius, niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės.
Todėl linkiu išgyventi tą džiaugsmą namie, pasinaudoti proga ir koncentruoti savo dėmesį į tai, kad šeima arba mūsų namai, taip dažnai vadiname mes, Šventieji Tėvai taip yra pavadinę, yra mažoji bažnyčia. Tad ta mažoji bažnyčia savo malda jungiasi su kitomis mažosiomis bažnyčiomis ir sudaro tą didžiąją visuotinę Bažnyčią“, – paprašytas velykinio palinkėjimo kalbėjo kunigas Vitalijus.
Ragino nenuvertinti maldos
Jis ragino nenuvertinti maldos, nesvarbu, ar ji sklinda namuose, ar kur nors kitur.
Mūsų malda, nežiūrint, kur mes esame – ar Šiaurės ašigalyje, ar Lietuvoje, ar dar kur nors, nukeliauja ir jungiasi į dangų.
„Mes nesame bažnyčioje fiziškai kartu, bet krikščionims erdvė ir laikas yra niekas, nes mes peržengiame laiko ribą ir dalyvaujame Kristaus prisikėlime tiesiogiai, lygiai taip ir mūsų malda, nežiūrint, kur mes esame – ar Šiaurės ašigalyje, ar Lietuvoje, ar dar kur nors, nukeliauja ir jungiasi į dangų. To turėtume neužmiršti.
Aš linkiu visiems velykinio džiaugsmo, vilties, o šitą išbandymą priimti kaip gyvenimišką pamoką, kuri nemaloni. Bet ne visus dalykus ir mokykloje mėgdavome, bet tekdavo išmokti ir atsiskaityti. Turėkime omenyje, kad tai yra išbandymas mums, kad turėtume tam tikros patirties ir Dievas per tokias pamokas mus ugdo bei ruošia Dangaus karalystei. Su Šv. Velykomis“, – linkėjo Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris V.Mockus.
Katalikų Velykos šiemet irgi buvo tokios – mišios bažnyčiose vyko be tikinčiųjų. Popiežius Pranciškus Vatikano Šv. Petro bazilikoje meldėsi tik su artimiausiais bendražygiais, tačiau jo aukotas mišias tiesiogiai per televiziją ir internetu galėjo matyti visas pasaulis.
