Su 15min susisiekė teatro darbuotoja (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Ji teigė, kad darbo santykiai teatre yra blogi, mat orkestras turi groti ne tik repertuare numatytuose spektakliuose, bet ir privačiuose įvairių įmonių, kurios išsinuomoja teatrą, vakarėliuose. Teatras iš to gauna papildomų pajamų, tačiau darbuotojams papildomas atlygis nėra mokamas. Teatro darbuotoja teigė, kad teatre vyrauja baimės atmosfera, žmonės bijo garsiai kalbėti apie savo problemas, o darbo sąlygos yra gana prastos.
Iškalbinga istorija apie labdarą iš Talino
Viena iškalbinga istorija, kurią pasakojo LNOBT darbuotoja, kaip pavyko pasigerinti darbo sąlygas teatre, nukelia į Taliną 2011 metais.
Tuomet LNOBT teatro orkestras buvo gastrolėse Estijoje. Orkestro darbuotoja teigė, kad pabuvus Talino teatre pastebėjo, kad ten orkestro koncertinės kėdės yra labai patogios, o mūsų teatre niekas nesikeitė nuo senų laikų. Muzikantai užsiminė apie tai Talino teatro vadovui. Šis atsakė, kad kaip tik planavo kėdes išmesti, nes savo darbuotojams pirks geresnes.
Tuomet muzikantai paprašė, kad kėdes ne išmestų, o atiduotų lietuviams. Taip Talino teatras atvežė labdarą į Lietuvą, o ši labdara, pasak šaltinio, teatre naudojama iki šiol. Muzikantės teigimu, tokia paprasta istorija parodo LNOBT požiūrį į darbuotojus, kai darbo sąlygos gerinamos labai retai, nebent pavyktų kažką gauti nemokamai.
Šią istoriją prisimena ir pripažįsta ir pati LNOBT administracija, kuri teigė, kad dėl krizės labdara teatre buvo laukiama.
Pagal LNOBT patvirtintą darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką kūrybinių kolektyvų artistai gauna atlygį, numatytą darbo sutartyse. Darbas šių renginių metu yra numatytas jų darbo laiko grafikuose.
„Kadangi LNOBT veikla nėra finansuojama pakankamai, teatras savo meninę veiklą, einamąsias ūkines bei pastato eksploatacines išlaidas iš dalies finansuoja iš surinktų pajamų įmokų. Ekonominės krizės laikotarpiu LNOBT, kaip ir kitų šalies nacionalinių kultūros įstaigų, finansavimas buvo ženkliai sumažintas, todėl mielai sutikome priimti kolegų iš Estijos pasiūlytas jiems nebereikalingas, bet geros būklės specialiai orkestro muzikantams skirtas kėdes“, – komentavo LNOBT atstovė spaudai Renata Baltrušaitytė.
Už privačius vakarėlius atlygis nemokamas
15min šaltinis teigė, kad teatre vyksta ne tik suplanuoti ir repertuare esantys spektakliai, tačiau teatrą su visu spektakliu gali išsinuomoti ir įvairios privačios įmonės ar organizacijos. Per metus vyksta bent keli tokie privatūs vakarai.
Vis dėlto teatro darbuotoja teigė, kad nors teatras gauna papildomas pajamas už nuomą, darbuotojų šios lėšos nepasiekia, nes už papildomą grojimą privačiuose renginiuose atlygis bent daliai darbuotojų nėra mokamas.
Darbuotojos teigimu, anksčiau, iki G.Kėvišo tapimo LNOBT vadovu, menininkams buvo mokamas nors šioks toks papildomas atlygis už privačius vakarėlius. Šaltinis teigė, kad teatre gaunama alga yra vos 600 eurų, taigi kiekvienas papildomas atlygis yra svarbus, tačiau jau daug metų jo gauti nepavyksta.
LNOBT pripažįsta, kad atlygis nemokamas, bet teigia, kad darbo valandos neviršija normatyvų
15min šaltinio teigimu, per metus būna iki 5 privačių renginių LNOBT. Tradiciškai teatrą nuomoja advokatūra, Centro poliklinika, „Vilniaus energija“, taip pat kitos įmonės.
LNOBT pripažįsta, kad už privačius vakarėlius darbuotojams nėra mokamas atlygis, tačiau teigė, kad darbo valandos šiuose vakarėliuose neviršija numatytų valandų darbo sutartyje.
„Nuomodamas patalpas, LNOBT vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Nustatydami nuomos kainą konkrečiam renginiui, vertiname visas aplinkybes, darančias įtaką teatro patiriamiems kaštams: kiek ir kokių tarnybų darbuotojų reikia įtraukti į renginio aptarnavimą, kiek ir kokios teatro įrangos bus naudojama, kokią savaitės dieną vyks planuojamas renginys, kiek tai daro įtaką kasdienės teatro veiklos planavimui, jo tarnybų darbui ir pan. Visos iš teatro patalpų nuomos gautos pajamos yra pervedamos į valstybės biudžetą.
Patalpų nuoma bei užsakomieji renginiai nėra pagrindinis LNOBT veiklos prioritetas, todėl jie vyksta itin retai. 2016 m. turėjome 4 renginius, kurių metu buvo rodomi LNOBT repertuaro spektakliai. Pajamos už tokio pobūdžio renginius prilygsta vidutinėms teatro pajamoms, gaunamoms už repertuarinio spektaklio rodymą.
Pagal LNOBT patvirtintą darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką kūrybinių kolektyvų artistai gauna atlygį, numatytą darbo sutartyse. Darbas šių renginių metu yra numatytas jų darbo laiko grafikuose ir neviršija LR darbo kodekse bei kolektyvinėje sutartyje numatytų darbo ir poilsio normatyvų, todėl papildomas apmokėjimas šiuo atveju netaikomas“, – komentavo LNOBT atstovė spaudai R.Baltrušaitytė.
Dėl privačių vakarėlių priekaištų turėjo ir Valstybės kontrolė
Paskutinėse 2010 metų Valstybės kontrolės LNOBT audito išvadose tarp kitų pažeidimų, nustatytų teatre, pažeriama priekaištų ir dėl privačių vakarėlių.
„Teatras nepervedė į valstybės biudžetą 22,3 tūkst. Lt (6,4 tūkst. eurų) gautų nuompinigių už išnuomotą turtą – taip pažeidė Valstybės materialiojo turto nuomos taisykles“, – rašoma Valstybės kontrolės išvadose. Pažymima, kad užuot pervedęs lėšas į biudžetą, teatras panaudojo jas įstaigos veikloje.
Valstybės kontrolė buvo nustačiusį ir atvejų, kai tam tikrai įmonei teatras nuomojamas už ypatingai mažą kainą: „Teatras viešajai įstaigai „Pirmoji kava“ didžiąją salę vienam renginiui išnuomojo mažesne kaina, negu numatyta nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklėse. Salė išnuomota už 1 tūkst. Lt (289 eurus). Minimali nuomos kaina, skaičiuojant pagal minėtas taisykles, turėjo būti 9,9 tūkst. Lt (2,6 tūkst. eurų). Įvertinus tai, kad viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ teatro patalpose organizuoto renginio metu dirbo teatro personalas, buvo naudojamasi teatro įranga, nuomos kaina turėtų būti didesnė. Kitiems nuomininkams taikoma teatro didžiosios salės vidutinė nuomos kaina vienam renginiui – apie 26 tūkst. Lt. (7,5 tūkst. eurų).“
Audito išvadose pažymima, kad viešoji įstaiga „Pirmoji kava“ pagal panaudos sutartį teatrui buvo perdavusi naują automobilį „Audi A6“ – tai galėjo lemti, kad teatras šiai įstaigai didžiąją salę nuomojo už gerokai mažesnę kainą. Tačiau valstybės kontrolės išvadose teigiama, kad tokios nuolaidos pažeidė teisės aktus, o viešoji įstaiga, naudodama viešuosius išteklius, gavo ekonominę naudą, apmokėtą valstybės biudžeto lėšomis.
2016 metų balandžio mėnesį teatre buvo organizuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos renginys. Pagal viešai prieinamą viešųjų pirkimų sutartį tarp ministerijos ir LNOBT, teatro patalpų nuoma vakarui bei baleto „Don Kichotas“ ištraukų parodymas, dalyvaujant LNOBT orkestrui, baletui, meninėms-techninėms tarnyboms, atsiėjo 10 tūkstančių eurų. Jeigu tiek pat kainuotų visi keturi 2016 metais vykę privatūs renginiai, teatras iš to uždirbtų apie 40 tūkstančių eurų papildomų lėšų.
Nepasitikėjimą išreiškė ministrė, Seimo pirmininkas, premjeras, prezidentė
15min primena, kad dėl beveik 0,4 milijono eurų vertės LNOBT sutarčių su G.Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside Music Limited“ nepasitikėjimą teatro vadovu išreiškė visi aukščiausi valstybės pareigūnai: ministrė, Seimo pirmininkas, premjeras, prezidentė. Vis dėlto pats G.Kėvišas teigė, kad įstatymų nepažeidė bei trauktis neketina.
G.Kėvišas kovo mėnesį dėl šių sutarčių, kurias kritikavo tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), jau gavo vieną tarnybinę nuobaudą – pastabą. Dabar Kultūros ministerijoje prasidėjo dar vienas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar G.Kėvišas galėjo be ministerijos leidimo papildomai dirbti ir gauti papildomas pajamas. G.Kėvišas deklaruoja nuo 2010 metų užsiimantis papildoma veikla sūnaus įmonėje, kuri ir laimėjo LNOBT konkursus. G.Kėvišo teigimu, būtent iš šios įmonės jis ir užsidirba didžiąją dalį savo pajamų bei susikrovė turtus.
Tyrimą dėl įspūdingų G.Kėvišo ir jo šeimos turtų atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). 15min primena, kad valstybės tarnyboje dirbęs ir penkioliktus metus LNOBT vadovaujantis G.Kėvišas turi nekilnojamojo turto prestižinėse Lietuvos vietose, Laurų kvartale, taip pat yra įsigijęs ir sklypą Ispanijoje.
Prokuratūroje tęsiasi tyrimas dėl galimai iššvaistytų lėšų rekonstruojant LNOBT sceną iki 2009 metų. Daug su tuo susijusių pažeidimų 2010 metais buvo nustačiusi ir valstybės kontrolė. Dabar finansavimas scenos rekonstrukcijai yra sustabdytas.
Dar vienas tyrimas dėl G.Kėvišo šiuo metu vyksta Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). Tiriama ar G.Kėvišas nesupainiojo interesų prašydamas savivaldybės paramos koncertams, kurie buvo organizuojami per sūnaus įmonę.
Taip pat tyrimas išplėstas ir dėl to, kad G.Kėvišas galimai deklaravo ne visus privačius interesus. VTEK pradėjo tyrimą ir dėl kitų 11 LNOBT darbuotojų, įtariama, kad jie galėjo nedeklaruoti interesų, nors tai padaryti ir privalėjo.
