Į KT teisėjus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlė skirti buvusią šio teismo kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, laikinoji LAT vadovė Sigita Rudėnaitė – to paties teismo teisėją Algį Norkūną.
Parlamentarai balsavo ir dėl prezidento siūlymo LAT pirmininke skirti šiuo metu laikinai teismui vadovaujančią Civilinių bylų skyriaus pirmininkę S.Rudėnaitę.
Ji Seimo sprendimu antradienį ne tik kad nebuvo paskirta LAT pirmininke, bet ir neteko teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
Dėl kandidatų buvo balsuojama slaptai ir prieš balsavimą dėl dalies jų Seimo salėje niekas neišsakė pastabų, pretendentams Seimo nariai neturėjo klausimų.
Platesnė diskusija kilo tik dėl I.Danėlienės kandidatūros, kuri sulaukė tiesioginių pasisakymų „prieš“, referuojant į žiniasklaidoje skelbtą publikaciją apie jos asmeninę draugystę su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.
V.Nekrošius: atmetimui reikia rimtų priežasčių
Vilniaus universiteto mokslininkas, teisininkas V.Nekrošius nustebo dėl tokio Seimo sprendimo ir ragino pasiteirauti parlamentarų, kodėl jie priėmė sprendimą atmesti visas kandidatūras.
„Aš galėčiau suprasti, kad vieno nepatvirtina, bet kai nepatvirtina visų, tam turi būti labai rimtos priežastys“, – 15min komentavo jis.
O jei rimtų priežasčių nėra, tai, anot teisininko, signalizuoja apie valdančiųjų destrukcinį elgesį.
„Jeigu jokių argumentų nebuvo išsakyta ir nebus išsakyta, tai parodys tik vieną dalyką, kad valdančioji dauguma, kuri šiandien priima sprendimus, yra absoliučiai destrukcinė valstybės gyvenimo atžvilgiu ir tiek“, – teigė V.Nekrošius.
Teisininkas tikino, kad valstybė šiuo metu turi ir taip pakankamai problemų, o jei valdančioji dauguma randa laiko užsiimti žaidimais myliu-nemyliu, patinka-nepatinka, tai rodo, kad „jos lygis pirmos klasės, o ne Seimo“.
Paminėjus, kad parlamentarai posėdžio metu kvestionavo tik I.Danėlienės kandidatūrą, V.Nekrošius sutiko, kad dėl jos, turbūt, ir galėjo būti daugiausiai abejonių.
„Dėl kitų dviejų – nežinau. Aš asmeniškai tikrai gerai pažįstu ir G.Lastauskienę ir A.Norkūną. Tai žmonės su labai didele patirtimi, be galo sąžiningi ir kompetentingi“, – dėstė teisininkas.
Į KT teisėjus pasiūlyti asmenys turėjo pakeisti savo kadenciją kovo 19 dieną čia baigusius KT pirmininką Dainių Žalimą ir teisėjus Gediminą Mesonį bei Vytą Milių.
Tai, kad Seimas naujų teisėjų į pareigas nepaskyrė, KT darbo niekaip nepaveiks, tikino V.Nekrošius.
„Konstitucinio Teismo darbo tai niekaip nepaveiks. Įstatymas numato tokią situaciją, kad kol nėra paskiriami, dirba seni“, – teigė jis.
Ar į KT teisėjus ir LAT pirmininkus verta siūlyti tuos pačius asmenis?
Aš manau, kad tie patys asmenys nebesutiks eiti į pareigas, nes tai yra pakankamai rimti ir save gerbiantys žmonės.
„Aš manau, kad tie patys asmenys nebesutiks eiti į pareigas, nes tai yra pakankamai rimti ir save gerbiantys žmonės. Manau, kad jie vieną kartą sutiko ir daugiau nebesutiks. Greičiausiai bus ieškoma kitų kandidatūrų“, – svarstė V.Nekrošius.
J.Sabatauskas panašaus atvejo nepamena
Opozicijos atstovas socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė nepamenantis tokio atvejo, kad į pareigas nebūtų paskirti visi į KT teisėjus pasiūlyti pretendentai.
„Buvo vienas atvejis, kai prezidento teiktai kandidatūrai buvo nepritarta, bet prezidentas po kelių savaičių ją teikė pakartotinai ir tada Seimas pritarė. Bet tai buvo dar prezidento Valdo Adamkaus laikais“, – komentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Seime narys.
Tada, pasak jo, tarp Seimo ir prezidento nebuvo tokios priešpriešos, kokia esą yra dabar, o tai, kad teisėjai nebuvo paskirti į pareigas, politiko įsitikinimu, rodo, kad priešprieša aštrėja.
Priešprieša tarp prezidento ir valdančiosios daugumos aštrėja.
„Iš keturių kandidatūrų dvi kandidatūras teikė Respublikos prezidentas [...]. Galbūt ir klystu, bet priešprieša tarp prezidento ir valdančiosios daugumos aštrėja. Nors ką tik buvo neseniai deklaruota, kad santykiai kuo puikiausi ir tikrai to nėra. Deja, įvykių seka rodo priešingai“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Jis, vertindamas, kaip balsuojant dėl kandidatūrų pasiskirstė balsai, darė prielaidą, kad „prieš“ jas pasisakė ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijos atstovai.
„Čia gal yra arba asmeniškumai, arba situacija, kuri, mano manymu, tikrai nepuošia, – komentavo J.Sabatauskas. – Daugiau kaip mėnesį buvo vilkinamas paskyrimas. Trijų KT teisėjų kadencija baigėsi kovo 19 dieną, vadinasi, mes naujus teisėjus turėjome paskirti dar iki to laiko.“
„Aukščiausiojo Teismo pirmininko realiai neturim jau daugiau kaip pusę metų [...]. O dabar neturėsim ir Civilinio bylų skyriaus pirmininko. Realiai prezidentui atsiranda galvosūkis dėl šio skyriaus pirmininko, nes po šitokio balsavimo aš nežinau, kuris iš teisėjų ryšis kandidatuoti į šias pareigas. Aš jau nekalbu apie teisėją S.Rudėnaitę, ar ji ryšis dar kartą bandyti jau nebe laimę, o loteriją“, – svarstė Seimo narys ir teigė, kad parlamente dėl teisėjų susidarė krizinė situacija.
Dabar, kai S.Rudėnaitė neteko Civilinio bylų skyriaus pirmininkės pareigų, laikinai LAT, matyt, vadovaus Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, teigė J.Sabatauskas.
„Dabar jis turės pamąstyti, kam siūlyti kandidatuoti į KT“, – kalbėjo politikas.
A.Širinskienė: kandidatai ne visai atitinka lūkesčius
Siekiant išsiaiškinti, kodėl parlamentarai atmetė visas kandidatūras į KT teisėjus, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ragino atlikti visų jų apklausą.
„Aš už kiekvieną Seimo narį tikrai negaliu pakomentuoti. Bet paprastai Seimas nepritaria kažkam, kai dėl kandidatūrų yra vienokių ar kitokių klausimų. Arba posėdžių salėje klausimai kilo, arba kilo komitetuose“, – dėstė parlamentarė.
Ji pati atkreipė dėmesį į tai, kad į KT teisėjus buvo siūlomas tik vienas pretendentas, susijęs su konstitucine teise.
Tik viena kandidatė galėjo savo CV įsirašyti, kad turi kažką bendro su konstitucine teise.
„Iš visų tų kandidatų, kurie buvo atrinkti, tik viena kandidatė galėjo savo CV įsirašyti, kad turi kažką bendro su konstitucine teise ir palyginus ne ilgą laikotarpį“, – dėstė A.Širinskienė.
„Matyt, kandidatai ne visai atitinka lūkesčius, kuriuos mes siejam su KT teisėjo pozicija“, – pridūrė ji.
Ieškoti naujų kandidatų į pareigas, jos įsitikinimu, lengva nebus.
„Kiek girdėjau ankstesnes kalbas, kai buvo ieškoma šių kandidatų, tikrai nebuvo lengva rasti žmones, kurie sutiktų eiti į KT“, – tikino A.Širinskienė ir abejojo ar vertėtų rizikuoti ir į pareigas vėl teikti tų pačių asmenų kandidatūras.
Su J.Sabatausko išsakyta prielaida, jog Seimo balsavimas dėl teisėjų atskleidė dar didesnę prezidento ir valdančiosios daugumos priešpriešą, A.Širinskienė nesutiko. Ji pažymėjo, kad buvo nepritarta visų teisėjų kandidatūroms, nepriklausomai nuo to, kas juos nominavo – Seimo pirmininkas ar laikinai pareigas einanti LAT pirmininkė, ar prezidentas.
„Tai puikiausiai rodo, kad jokių asmeniškumų nebuvo. Tiesiog buvo vertinamos tų kandidatų savybės“, – teigė A.Širinskienė.
Jokių asmeniškumų nebuvo.
Pagal Konstituciją, KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.
Balsavimą dėl naujų KT teisėjų paskyrimo parlamentas planavo dar kovo viduryje, tačiau sprendimo nepriėmė dėl koronaviruso padaręs pertrauką, o vykusiuose posėdžiuose nagrinėjęs išimtinai su karantinu susijusius klausimus.
LAT nuolatinio pirmininko neturi nuo liepos, kai iš šių pareigų atleistas Rimvydas Norkus. Jis išvyko dirbti į Europos Sąjungos teisingumo teismą Liuksemburge.
