Sunkias skyrybas, po kurių liko su dviem vaikais, išgyvenusi Ramunė (vardas pašnekovės prašymu pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) 15min pasakojo besinaudojanti Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamomis ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai.
Kreiptis dėl tokių paslaugų savivaldybė kviečia Vilniaus mieste gyvenančias šeimas, kasdieniame gyvenime susiduriančias su įvairiais iššūkiais ir sunkumais – šeimas, patyrusias artimo netektį, skyrybas, ligą ir pan., tėvus, susiduriančius su vaikų auginimo/auklėjimo sunkumais, auginančius vaikus su negalia, besilaukiančias moteris, šeimas, slaugančias artimuosius namuose, asmenis, turinčius problemų dėl narkotinių ar kitokių psichotropinių medžiagų vartojimo, priklausomus nuo azartinių lošimų, šeimas, patiriančias tarpusavio santykių problemas ar krizes dėl kitų socialinės rizikos veiksnių, kuriems mažinti šeimai reikalinga įvairiapusė pagalba. Taip kompleksinės paslaugos šeimai aprašomos tam skirtoje interneto svetainėje.
Rugsėjį aš nebuvau nė vienoje paslaugoje, susijusioje su „Caritu“, o yra deklaruota, kad buvau keturis kartus per mėnesį.
Buvo vienu metu dviejose vietose
Ramunė jau kurį laiką lankė individualias vieno iš projekto partnerių konsultacijas, kai netyčia sužinojo, kad tuo pačiu metu ji esą buvo ir kitoje, taip pat individualioje, konsultacijoje, kurią rengė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ lektorė. Ši organizacija irgi yra projekto partnerė ir teikia nemokamas paslaugas vilniečiams.
„Rugsėjį aš nebuvau nė vienoje paslaugoje, susijusioje su „Caritu“, o yra deklaruota, kad buvau keturis kartus per mėnesį, – pasakojo Ramunė, tvirtindama iš pradžių pagalvojusi, kad kažkas tiesiog suklydo. – Vienintelis kartas, ką aš „Carite“ esu turėjusi pagal šį projektą paslaugų, yra rugpjūčio mėnesį, kai mano vaikai atostogavo, individualių konsultacijų kitoje organizacijoje irgi neturėjau, tai man buvo pasiūlyta kita grupė. Tai buvo tokie grupiniai užsiėmimai, dalyvavo šeši žmonės.“
Tai turėjo būti keturi kartai per mėnesį – nuo rugpjūčio 6 d. iki 27 d., kiekvieną antradienį: „Kai atėjome į pirmąjį užsiėmimą, mums buvo pasiūlyta arba sumokėti už visus keturis užsiėmimus 40 eurų auką „Caritui“, arba pasinaudoti kompleksinių paslaugų komplektu ir gauti tą paslaugą nemokamai, bet tokiu atveju reikėtų užpildyti dokumentus. Dalyviai pasirinko antrąjį variantą, man tai jau nebuvo pirmas panašių paslaugų kartas, kiti atėjo pirmąkart, tai dar pasikalbėjome, kad viskas gerai, duomenys niekur neviešinami ir t.t. Mums davė lapus, mes juos užpildėme, pasirašėme.“
Prieš pat antrąjį susitikimą Ramunė sako gavusi žinutę, kad susitikimas neįvyks dėl lektorės ligos, derinta, kad galbūt reikėtų jį perkelti į kitą dieną, bet galų gale sutarta, jog grupė susirinks nebent vėliau, gal – rugsėjį.
„Aš sudalyvavau trijuose iš keturių užsiėmimų, nes atėjo rugsėjis, grįžo vaikai, vakarais aš jau negalėjau eiti. Po trečiojo atsisveikinau, informavau, kad jeigu rugsėjį koks nors susitikimas ir bus, tai neateisiu. Tai viskas, ką turėjau su Caritu“. Todėl labai nustebau, kaip aš atsidūriau kažkur „Carito“ rugsėjo dokumentuose. Pagalvojau, kad tai yra klaida“, – teigė vilnietė.
Prašė patvirtinti buvimą
Projekto vykdytojai tikrina, ar tikrai susitikimai, konsultacijos vyksta, tam dalyviai privalo palikti ir savo kontaktinius duomenis. Kartais skambinama užsirašiusiems žmonėms, kartais ateinama prieš susitikimą į jo vietą. Pirmiausia peržiūrimi dokumentai, būtent taip ir buvo aptiktas sutapimas, kaip vienas žmogus tą pačią dieną ir valandą esą buvo dviejose konsultacijose.
Aš sudalyvavau trijuose iš keturių užsiėmimų, nes atėjo rugsėjis, grįžo vaikai, vakarais aš jau negalėjau eiti.
„Pati niekur nesikreipiau, bet tą pačią dieną sulaukiau skambučio iš grupės (Vilniaus arkivyskupijos „Carite“ – red. past.) vadovės, kuri prisistatė, paaiškino skambinanti subtiliu reikalu, į ką atsakiau, kad turbūt žinau kokiu ir pati esu suinteresuota išsiaiškinti, kas ir kaip įvyko. Ji man paaiškino, kad taip sutapo, užpildė dokumentus su tokia data, o tada paaiškėjo dubliavimas. „Bet gal galime taip susitarti, kad pasakytumėte, jog buvai tame susitikime?“ – pasakė man, į ką atsakiau, kad neįsivaizduoju, kaip turėčiau projekto vadovei pasakyti, jog tuo pačiu metu buvau dviejuose užsiėmimuose. Tada išgirdau, kad galiu pasakyti, jog buvau kitu laiku, o dokumentuose suklysta dėl datos“, – pokalbį nupasakojo Ramunė.
Ji sako negalėjusi patikėti, kad prašoma tokio dalyko, o ir pokalbio tonas nesužavėjo, nes neva kalbėta taip, lyg abi pusės šioje situacijoje būtų vienaip ar kitaip kaltos. Ramunė sužinojo ir tai, kad konsultacija buvo individuali, ne grupinė, kokioje ji dalyvavo vasarą. Išgirdo ir prašymą iš viso grupės neminėti, nes esą lektorė grupės iš viso nedeklaravo, dokumentuose įrašytos tik individualios konsultacijos. O istorijos paviešinimas esą pakenks visai „Carito“ organizacijai.
Ramunė neneigia iš pradžių pagalvojusi apie šios visuotinai žinomos ir gerą vardą turinčios organizacijos reputaciją, tačiau tvirtina negalėjusi sutikti pasielgti taip, kaip buvo prašoma. Ji tokių paslaugų negavo, net ir gautos rugpjūtį buvo visai kitokio pobūdžio.
Kreipėsi ir į policiją
Po šio pokalbio Ramunė sako iš karto paskambinusi projekto vadovei Anastasijai Pydyk (projektą administruoja Vilniaus miesto socialinės paramos centras). Kaip sako, vien todėl, kad ėmė kilti įtarimų, ar taip išties elgiamasi pirmą kartą.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje sukurta darbo grupė, kuri tiria šį atvejį. O Ramunė kreipėsi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kadangi sunerimo, ar jos asmens duomenys tikrai saugūs, bei policiją, nes įtarė dokumentų klastojimą. Nes kaip kitaip galima būtų paaiškinti jos parašus, kuriais patvirtintas dalyvavimas individualiose konsultacijose, kuriose Ramunė nebuvo.
Jeigu įvyko 4 grupiniai susitikimai, tai juose lektorė praleido 8 valandas, o štai kiekvienam iš 6 dalyvių skirdama po valandą po 4 kartus ji jau surinko 24 valandas.
„Tai greičiausia mano parašai, – sakė Ramunė, prisiminusi, kad per pirmą grupės susitikimą visų šešių dalyvių buvo paprašyta pasirašyti ant skirtingų lapų už visus keturis kartus. – Tai yra pažeidimas, nes projekto taisyklėse nurodoma, jog tik po susitikimo dedamas parašas, užpildžius dokumentą. Nepamenu detalių, bet turbūt buvo deklaruota, kad taupant laiką reikia sudėti parašus, o paskui jau visa kita bus užpildyta po susitikimo, nes būna, kad dalyviai išeina anksčiau ir pan. Darau prielaidą, kad visi parašai yra mano, bet visa kita yra pakeista. Vadinasi, užpildyta apie konsultaciją ne grupėje, ne rugpjūčio mėnesį, ne tris kartus, o kaip keturi užsiėmimai rugsėjo mėnesį individualiose konsultacijose.“
Matematika esą dėliojasi paprasta: jeigu įvyko keturi grupiniai susitikimai, tai juose lektorė praleido aštuonias valandas, o štai kiekvienam iš šešių dalyvių skirdama po valandą po keturis kartus ji jau surinko 24 valandas – tris kartus daugiau, nei realiai veiklos ji turėjo.
Ramunė sako įtarianti, kad dar iki šių grupinių susitikimų lektorė žinojo, kaip juos vėliau deklaruos, todėl ir buvo paruošusi visiems dalyviams individualius lapus, ant kurių prašyta pasirašyti. Labiausiai šioje istorijoje ją sukrėtė taip, kad taip elgėsi garbingą vardą turinčios organizacijos lektorė, į kurios susitikimus ateina žmonės iš itin jautrių visuomenės grupių.
„Caritas“ nesitaiksto
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ savo paaiškinimus pateikė Vilniaus savivaldybėje sudarytai darbo grupei. 15min organizacijos vadovė Jolita Matulaitytė sakė, kad šioje istorijoje minima lektorė nebedirba: „Ji pripažino kaip savo klaidą ir ji jau nebedirba šitame projekte.“
J.Matulaitytės tvirtinimu, anksčiau panašių dalykų pastebėta nebuvo, o dabar Ramunės žodžiais abejoti ji kaip ir neturinti pagrindo – dokumentai buvo sutvarkyti taip, kad jų duomenys skyrėsi nuo realybės. O toleruoti tokių dalykų Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ neketino.
Pats projektas toliau vykdomas, paslaugos teikiamos.
Galvos apie papildomą prevenciją
Apie tai, kad buvo svarstyta paslaugų teikimą sustabdyti, 15min teigė ir Vilniaus miesto socialinės paramos centre dirbanti projekto vadovė A.Pydyk, tačiau vis dėlto taip nepadaryta.
A.Pydyk ir buvo ta, kuri atrado šį sutapimą: „Aš kiekvieną mėnesį vykdau dokumentų patikrinimą, tai sužiūrėjau ir atradau šitą neatitikimą. Projekto vykdytojas yra Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto socialinės paramos centrui perduota tik administravimas, tai mes perdavėme informaciją savivaldybei ir abiem partneriams, tarp kurių buvo nustatyti neatitikimai, buvo išsiųstas raštas su prašymu paaiškinti situaciją. Tai buvo gauti partnerių paaiškinimai, o tuo metu susisiekė ir pati paslaugų gavėja, paaiškino situaciją, kaip iš tikrųjų buvo. Savivaldybė yra sudariusi darbo grupę, kuri tirs tiek šį atvejį, tiek galimą prevenciją tokiu atveju.“
Iki šiol pasitikėjimu vadovavomės, nors aš kiekvieną mėnesį dokumentus sutikrinu. Kiek dabar projektas bus grįstas pasitikėjimu – neaišku, – sakė A.Pydyk.
Paaiškinime, kaip galėjo susiklostyti tokia situacija, savivaldybės darbo grupė buvo informuota, kad dokumentai buvo ne laiku sutvarkyti ir ne laiku atiduoti. „Darbuotoja prisiėmė atsakomybę dėl ne laiku pateiktus dokumentus“, – teigė A.Pydyk.
Darbo grupės nariai kol kas dar tik susipažįsta su pateikta informacija, tačiau tikimasi iki savaitės pabaigos jau turėti ir sprendimus – tiek dėl šio paslaugų tiekėjo, tiek dėl galimos prevencijos ateityje. Toks atvejis, anot A.Pydyk, nuo 2017 m., kai projektas prasidėjo, pirmasis, tačiau ji pripažino, kad patikrinti visų atvejų paprasčiausiai neįmanoma – dalyvauja šeši partneriai, daugiau nei 5 tūkst. paslaugų gavėjų.
„Planuojame daryti dažnesnes konsultacijų patikras, ar jos vyksta. Bet kitokio mechanizmo šiuo atveju nėra, sužiūrėti kiekvieno darbuotojo konsultacijų fiziškai turbūt būtų nelabai įmanoma. Iki šiol pasitikėjimu vadovavomės, nors aš kiekvieną mėnesį dokumentus sutikrinu. Kiek dabar projektas bus grįstas pasitikėjimu – neaišku“, – kalbėjo A.Pydyk.
