Įpratusieji palikti automobilius šalia Sporto rūmų, nusivilti turėjo dar pernai rudenį, kai vietoj buvusios erdvios nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės buvo pasėta žolė, taip įamžinant buvusių žydų kapinių vietą. Dabar šalia Neries teliko vos kelios vietos nemokamai pastatyti automobilį.
Nemokamų stovėjimo vietų pernai neliko ir šalia Tymo kvartalo, Islandijos gatvėje, Savanorių prospekte šalia kino teatro „Forum Cinemas Vingis“, Upės gatvėje prie Centrinės universalinės parduotuvės.
Apmokestins ir likusias vietas
Rinkliavą už automobilių stovėjimą Vilniaus gatvėse renkantys savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai teigia, kad nemokamų automobilių stovėjimo vietų Vilniuje vis dar yra. Šios įmonės Miesto eismo departamento vadovė Daiva Kaminskaitė tokių vietų sostinės Senamiestyje, centre ir Naujamiestyje priskaičiuoja per 1300.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Nemokamos automobilių vietos Olimpiečių gatvėje retai būna tuščios. |
„Tai tos vietos, kurios patenka į mėlynąją, raudonąją, geltonąją ir žaliąją rinkliavos zonas, nustatytas Vilniaus miesto tarybos. Nemokamai automobilius statyti kol kas dar galima Tauro kalno prieigose, Užupyje, A.Juozapavičiaus gatvėje, A.Goštauto gatvėje prie Baltojo tilto, kitose labiau nuo centro ir Senamiesčio nutolusiose gatvėse. Tačiau ateityje ir šias vietas numatoma apmokestinti“, – teigė D.Kaminskaitė.
Kol kas nemokamai automobilį galima palikti ir Klaipėdos gatvėje esančiame kieme šalia Mokytojų namų. Ši Senamiesčio širdyje esanti aikštelė itin mėgstama vairuotojų, todėl būna nuolat sausakimša. Anot „Susisiekimo paslaugų“ direktoriaus Ginto Bliuvo, šią aikštelę galima būtų sutvarkyti ir apmokestinti, tačiau žemė čia priklauso ne savivaldybei, o valstybei. „Galimybėmis įrengti čia normalią stovėjimo aikštelę domėjosi ir privatūs investuotojai, klausinėjo mūsų, tačiau nelabai galime kuo padėti – žemė valstybinė, todėl nei mes patys galime joje ką nors daryti, nei kitiems patarti“, – tvirtino G.Bliuvas.
Vairuotojai įsigudrina nemokamai automobilius palikti ir Lvovo gatvėje esančioje neasfaltuotoje aikštelėje. Anot „Susisiekimo paslaugų“ atstovų, privačioje žemėje įrengta aikštelė yra apmokestinta, tačiau dalis vairuotojų į ją įžūliai braunasi per šaligatvius, nutraukdami įvažiavimą draudžiančias virves ar lynus.
Pasivaikščioti – nauda sveikatai ir piniginei
Situacija paprasta: arba teks paeiti kelis šimtus metrų, arba mokėti didesnę kainą, – aiškino G.Bliuvas.Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, pagrindinis tikslas yra miesto centre, Senamiestyje turėti pakankamai automobilių stovėjimo vietų. „Bet jų įrengimas ir priežiūra kainuoja, todėl būtina mokėti tam tikrą mokestį. Kuo arčiau miesto centro, tuo tas įrengimas ir priežiūra kainuoja brangiau, todėl ir mokesčiai didesni“, – sakė R.Adomavičius.
Tiesa, vicemeras neatmetė, kad mokestis už automobilio statymą galėtų būti ir mažesnis, jei miestas turėtų daugiau pinigų stovėjimo aikštelėms įrengti. Tam esą galima būtų panaudoti ir gyventojų pajamų mokesčių (GPM) lėšas, jei Vilniui išsikovotų teisę gauti jų tiek, kiek sostinei priklauso – ne apie 20 proc. visų Vilniaus GPM, o 40 proc.
„Vilnius turi būti turtingesnis, bet iki šiol nesugebėjo susirinkti jam priklausančių pinigų. Pritrūko iniciatyvos, užsispyrimo ir ryžto kalbantis su centrinės valdžios institucijomis. Nežinau, kas vadovaus toliau miestui, bet miesto vadovai turi būti pakankamai „kieti“ atstovaudami miestiečių interesams. Arba toliau vyks tokia pati vegetacija, kaip iki šiol“, – teigė R.Adomavičius.
G.Bliuvas įsitikinęs, kad ir dabar galima automobilį palikti truputį toliau nuo pagrindinių miesto gatvių ir už stovėjimą mokėti pigiau, o iki Centro ar Senamiesčio tiesiog pasivaikščioti. „Situacija paprasta: arba teks paeiti kelis šimtus metrų, arba mokėti didesnę kainą. Bet lietuviai taip atprato vaikščioti, kad nori visur atvažiuoti iki pat durų. Žinant, kaip visiems trūksta judėjimo, kaip tik reikėtų atokiau palikti automobilį, būtų nauda ir sveikatai, ir piniginei“, – aiškino G.Bliuvas.
