Prezidentūros kieme susirinko tūkstantinė VGTU studentų minia, siekianti, kad pavasarį priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos būtų pakeistos. Pagal dabar galiojantį įstatymą už studijas neturėtų mokėti tie studentai, kurių vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip 8. Tam prieštarauja tiksliuosius mokslus studijuojantieji.
Vienas iš piketo iniciatorių VGTU studentų atstovybės viceprezidentas Gražvydas Kaminskas 15min.lt tvirtino, jog tik tokiais būdais galima atkreipti valdžios dėmesį.
„Čia susirinkome todėl, jog norime išreikšti savo nuomonę. Nenorime, kad galutinai būtų priimtas aštuonetas kaip geriausiai besimokančio studento vidurkis, nes tokiu atveju keturi iš penkių mūsų universiteto studentų mokės už mokslą“, – piktinasi viceprezidentas.
„Pas mus trūksta normalios metodikos. Dėstymas juk irgi yra kūrybinis darbas. Reikia vertinti tai, kaip žmogus išmano, o ne tiesiog skirti balus šiaip sau. Studentai susirinko pareikšti savo nuomonės. Jie už mokslą nemokės. Nemokės todėl, jog valdžia neranda bendro sutarimo, kaip viskas turi atrodyti. Ji neturi vieningos nuomonės“, – teigė G.Kaminskas.
Erzina kvaili valdžios sprendimai
Pasak VGTU studentų atstovybės viceprezidento, studentai kenčia dėl valdžios, kuri nesugeba priimti protingo ir vieningo sprendimo.
Pasipiktinęs studentų atstovas retoriškai klausia, kiek gali trukti mokslo įstatymo pakeitimai.
„Niekas nežino, kaip viskas bus toliau, studentai yra nuvilti ir vis dar lieka nežinioje“, – teigė G.Kaminskas.
Paklaustas, ar studentai, skanduodami „Nemokėsiu“, iš tiesų ketina, atsisakyti mokėti už mokslą. Kas įvyktų tuomet, jei atėjus laikui, į sąskaitas už mokslą studentai pinigų nepervestų?
„Mes visi tikimės, kad mokėti nereikės, nes valdžia priims tinkamus sprendimus. Ne tik tinkamus, bet ir atitinkančius studento gyvenimą bei pačias studijas“, – mano G.Kaminskas.
„Aš už mokslą nemokėsiu..."
Kaip ir planuota prie prezidentūros susirinko tūkstantinė jaunų žmonių minia, kuri nuolat skandavo – „Nemokėsiu“. Juodomis vėliavėlėmis su raudonais užrašais bei kitokiais plakatais su šūkiais studentai siekė atkreipti prezidento Valdo Adamkaus dėmesį. Akcijos iniciatoriai skelbė, jog piketuojantys studentai yra stipri jėga, kuri neleis būti kvailų valdžios sprendimų aukomis. Nors minia šaukė – „Valdai“, nė vienas prezidentūros atstovas kieme nepasirodė.
Vienas iš piketuotojų Aplinkos inžinerijos fakulteto studentas Tomas ir jo draugai tikino, čia stovintys dėl valdžios priimto neteisingo sprendimo. Vaikinų teigimu, daugeliui jų bendramokslių gali tekti mokėti už mokslą.
„Jei viską atiduosim už mokslą, už ką mes valgysim. Seniau nuo 6,25 balo jau mokėdavo stipendiją. Dabar nebemokės. Technikos specialybės studentai tokių aukštų balų kaip humanitarai negauna. Mums sunkiau negu jiems. Tu esi geras studentas, jei išlaikai egzaminą, tarkim, laikydamas antrą arba trečią kartą“, – piktinosi Tomas.
Studentų nuomone, jei valdžia nesugeba priimti naujo įstatymo, galėtų palikti bent seną, kuris yra geresnis.
Protestuojančiųjų minia, rankose laikydama plakatus su tokiais šūkiais, kaip: „Aš už mokslą nemokėsiu, nes kitaip badu nudvėsiu", nuo prezidentūros patraukė Seimo rūmų link. Po pokalbio su Seimo atstovais akcija baigėsi.
Po piketo
Pasibaigus piketui, VGTU studentų atstovybės viceprezidentas G.Kaminskas 15min.lt pasakojo, jog piketuotojai sulaukė įvairių valdžios nuomonių.
„Prie Prezidentūros su studentais kieme pasikalbėti niekas iš atstovų nesutiko. Mes buvome nuėję į Prezidentūros priimamąjį, tačiau ten jokių koknkrečių pažadų, kaip bus sprendžiamas klausimas neišgirdome", – pasakojo G.Kaminskas.
Kur kas aktyviau į studentų piketą reagavo Seimo atstovai.
„Prie Seimo rūmų su studentais sutiko pasikalbėti, berods, šeši Seimo nariai. Didžioji jų dalis teigė, jog reikia ieškoti pinigų, kad studentams nereikėtų mokėti už mokslą. Prieš pasisakė tik Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė. Kai kurie Seimo nariai teigė, jog studentams būtų galima gauti pinigų iš LEO LT projekto", – pasakojo viceprezidentas.
Studentų atstovams pavyko pasikalbėti ir su Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu.
„Nors Seimo pirmininkas konkretaus atsakymo nepateikė, tačiau pažadėjo artimiausiu metu spręsti studentams svarbius klausimus. Tikimės, kad valdžia sureaguos į mūsų piketu išreikštą nuomonę", – teigė pašnekovas.
Seimo Pirmininkas: studentų nuomonė turi būti išgirsta
Kaip praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius, Č.Juršėno įsitikinimu, studentų nuomonė turi būti ne tik išklausyta, bet ir išgirsta bei įvertinta.
„Įstatymai kuriami ne institucijoms, bet žmonėms“, – patvirtino Seimo Pirmininkas, pakvietęs pokalbio studentų, piketavusių prie Seimo rūmų, atstovus.
„Gaila, kad apie savo norus susitikti neinformavote manęs iš anksto – būčiau pakoregavęs savo darbotvarkę. Tad prašau atleisti, kad neišėjau pas jus į aikštę – vyksta posėdis“, – apgailestavo Č. Juršėnas.
Seimo Pirmininkas atidžiai išklausė VGTU Studentų atstovybės atstovus Justiną Krūgelį ir Gražvydą Kaminską, kurie tvirtino, kad „aštuonetų sistema yra neteisinga studentų atžvilgiu“. Pasak jų, Aukštojo mokslo įstatymo pataisos buvo priimtos pavasarį, kai studentai jau buvę baigę mokslo metus ir nuomonės pareikšti nebegalėjo. Rudenį išaiškėjo, kad „gerai“ besimokančiais įvardijami turintys ne mažesnius nei aštuonių balų įvertinimus. Studentai skundėsi neretai pasitaikančia dėstytojų nuostata, kad studentas negali mokėti didesniam nei 7 balų įvertinimui. Neobjektyvūs, anot jų, vertinimai turi lemiamą reikšmę mokėti studentui stipendiją ar ne.
Seimo Pirmininkas, įdėmiai išklausęs svečių nuomonę, patvirtino, kad objektyvumas yra kiekvieno dėstytojo ir kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas ir jo jokiais įstatymais neapibrėši.
Pasak Česlovo Juršėno, vertinimo kriterijai yra neatsiejami nuo Aukštojo mokslo įstatymo, neįmanoma atskirų momentų išskirti iš konteksto. Šiuo metu įstatymo variantas nagrinėjamas Vyriausybėje. Minėto įstatymo svarstymas planuojamas rugsėjo 29 dienos Seimo posėdyje, tad Vyriausybės išvadų nekantriai laukiama.
Česlovas Juršėnas pritarė susitikime dalyvavusios Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės Aušrinės Marijos Pavilionienės kvietimui studentams dalyvauti šio komiteto posėdžiuose, kuriuose svarstomi aukštojo mokslo klausimai. Pasak profesorės, būtina atsižvelgti į studentų nuomones ir patyrimą, o senatų, Mokslo tarybos nariai, rektoriai turėtų dar kartą susėsti prie bendro stalo ir įvertinti visas nuomones.
„Seimo nariai negali nustatyti akademinių žinių vertinimo kriterijų, nes jie nėra tiesioginiai akademinių procesų dalyviai“, – pabrėžė A. M. Pavilionienė.
