Nemuno krantinės A.Juozapavičiaus prospekte Kaune ties geležinkelio tiltu per upę galėtų būti kur kas patrauklesnės, jeigu ne čia tvyrantis kvapas. O jį kelia Nemuną besisunkiantys naftos produktai.
Problemą žino visi
Aplinkosaugininkai, Kauno miesto savivaldybė, sklypus čia valdantys „Lietuvos geležinkeliai“, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) – visi pripažįsta apie problemą žinantys, tačiau jos galutinio sprendimo taip ir nėra rasta iki šiol.
Kaip 15min teigė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai, „1862–1989 m. Kaune, A.Juozapavičiaus pr. teritorijoje, veikė geležinkelio pabėgių gamybos įmonė, kurioje pabėgiai buvo mirkomi skalūnų alyvoje, sandėliuotoje požeminėse talpose, čia pat sandėliuoti ir paruošti pabėgiai“.
„Veiklos metu teritorija buvo nuolat teršiama skalūnų alyva ir kitais naftos produktais. Per detalų užterštos teritorijos A.Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno krantinėje ekogeologinį tyrimą nustatyta, kad teršalai į Nemuną patenka gruntiniais vandenimis iš skalūno alyva užterštų teritorijų.
Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdyba užterštų teritorijų sklypų savininkams yra davusi privalomuosius nurodymus (PN) dėl užterštų teritorijų tvarkymo planų parengimo. Tvarkymo planą yra parengęs tik vieno sklypo savininkas, o dėl kitų sklypų savininkų PN vykdymo tebevyksta teisminiai procesai“, – situaciją komentavo AAD.
Per detalų užterštos teritorijos A.Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno krantinėje ekogeologinį tyrimą nustatyta, kad teršalai į Nemuną patenka gruntiniais vandenimis iš skalūno alyva užterštų teritorijų.
Rengs sprendimų planą
Vieną sutartį dėl taršos stabdymo priemonių parengimo, kad būtų sustabdyta tarša naftos produktais į Nemuną šioje vietoje, AAD jau pasirašė. Su vieno iš sklypų savininke, „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmone „LTG Infra“ bei UAB „VentEko Lietuva“.
„Kadangi tarša istorinė, Kauno savivaldybė, pasitelkdama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojus, daug metų bandė stabdyti skalūno alyvos patekimą į Nemuną iš istoriškai užterštų teritorijų.
Šiais metais, pareigūnams nustačius padidėjusią taršą, AAD ėmė inicijuoti veiksmus, kad Kauno savivaldybė imtųsi efektyvesnių priemonių Nemuno taršai sustabdyti. Kadangi pritarimo iš savivaldybės nebuvo gauta, AAD ėmėsi iniciatyvos taršą stabdyti nedelsiant“, – trečiadienį išplatintame pranešime spaudai AAD pirštu beda į Kauno miesto savivaldybę.
„Šią vasarą tapo akivaizdu, kad tarša į Nemuną stipriai suaktyvėjo ir vykdomų taršos stabdymo priemonių A.Juozapavičiaus pr. nepakanka. Nors aplinkosaugininkai nuolat stebi problemines Nemuno krantinės vietas Kaune ir reaguoja į menkiausius pranešimus, to neužtenka, o laukimas tik didina žalą aplinkai.
