Netrukus stogą turėsianti arena bei greta jos įsikursiančios automobilių stovėjimo aikštelės užims maždaug trečdalį 22 ha ploto salos. Ką daryti su likusiais beveik 15 ha? Atsakyti į šį klausimą turėtų padėti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos bei Kauno miesto savivaldybės paskelbtas salos idėjų paieškos konkursas.
Kauno architektų namuose nuo praėjusios savaitės pabaigos eksponuojami 20 darbų, kurių autoriai siūlo įvairias Nemuno salos vystymo idėjas. Dalyje darbų sala įsivaizduojama kaip žalių plotų visuma, kitų autoriai renkasi gana drastiško urbanizavimo kryptis. Neoficialiais duomenimis, vienu konkurso favoritų laikomame darbe, pavadintame „ART–erija“ saloje numatomi sporto ir vandens pramogų centrai, amfiteatras, mobili scena ant vandens, suvenyrų krautuvėlės, žuvies turgaus aikštė, riedlentininkų parkas, menininkų studijos ir dailės salonai bei kiti objektai.
Kitas autorius saloje įsivaizduoja požeminę perėją, einančią po Karaliaus Mindaugo prospektu, universalių kultūrinių renginių pastatą, ramaus poilsio ir pasivaikščiojimų parkus, žaidimų zoną, miesto paplūdimį, nedidelį uostą mažiems laivams ir net gyvenamąjį kvartalą. Daugelyje darbų netrūksta originalių idėjų, kurių įgyvendinimas galėtų kainuoti milijonus. Vienas autorius saloje įsivaizduoja oro keltuvo, jungsiančio salą su Žaliakalniu, bokštą, salos tramvajaus stotis bei kongresų rūmus. Dar kitame darbe saloje yra numatyta vieta centrinei aikštei, kurioje stovėtų paminklas „Žalgiriui“. Netoliese įsikurtų atrakcionų aikštelės, muzikiniai ir šviesos fontanai bei atviri baseinai, žiemą virstantys čiuožyklomis.
Visi darbai Architektų namuose bus eksponuojami iki gruodžio 24 dienos. Nugalėtojus planuojama paskelbti kiek anksčiau – gruodžio 18 dieną. Iki tol konkurso vertinimo komisija rinksis į kelis posėdžius, kuriuose pateiktos idėjos bus aptartos su ekspertais bei visuomenės atstovais. Anot komisijos pirmininkės, architektės Jūratės Merkevičienės, būtent visuomenės balsas šiame konkurse bus itin reikšmingas.
„Visų pirma, į komisiją įtraukėme visuomenės atstovą, poetą Kęstutį Navaką, kuris visiškai nesusijęs su architektūra. Be to, rengsime aptarimus, diskusijas su visuomene, kurios balsas lems nemažai. Esminis dalykas yra aptarti pasiūlymų kryptis. Ne tiek konkrečius darbus, kiek pačias idėjas, kaip gali būti išnaudota sala“, – aiškino komisijos pirmininkė, pareiškusi, jog jos nuomone, sala neturėtų būti labai urbanizuota.
Turi tapti traukos centru
Anot architektės, išrinkti geriausias idėjas yra itin atsakinga užduotis, mat ši miesto dalis ateityje tiesiog privalo tapti kauniečių traukos centru. „Nuo to, kas bus saloje, ir priklausys, ar čia eis miestiečiai ar ne. Sala turi kažką pasiūlyti“, – akcentavo J.Merkevičienė.
„Yra „vežančių“ idėjų, – taip trumpai išvystus darbus įvertino meras Andrius Kupčinskas. – Labai platus diapazonas – nuo visiškai žalios iki visiškai urbanizuotos salos. Turėtų kilti įdomi visuomenės diskusija. Dabar pasakyti, kuri idėja yra geriausia, neįmanoma, nes kol kas matėme tik vaizdelius. Reikės susipažinti su visomis koncepcijomis“.
Pirmame plane – arenos statybos
Gruodžio pabaigoje pasibaigsiantis konkursas papildys jo nugalėtojų pinigines. Tris pirmąsias vietas užėmusių darbų autoriai praturtės 10 tūkst. Lt, o dar penki dalyviai bus paskatinti premijomis po 4 tūkst. Lt. Po konkurso, jo nugalėtojas ir prizininkų grupė su savivaldybe turėtų pasirašyti sutartį dėl techninio projekto rengimo. Tiesa, itin prasta savivaldybės finansinė padėtis techninio projekto ruošimo pradžią gali nukelti vienerius ar dvejus metus į ateitį.
„Pagrindinis mūsų iššūkis šiuo metu yra arenos statyba. Likusios Nemuno salos dalies vystymas lieka antrame plane. Jeigu laimėsime tą mačą ir pastatysime areną, visi kiti darbai turėtų pradėti eitis kur kas sparčiau. Čia kaip ir statant namą – kai jau uždengi stogą, tada gali galvoti ir apie kitus dalykus“, – vaizdingai aiškino A.Kupčinskas.
Meras neslėpė, jog realūs darbai, susiję su likusios Nemuno salos dalies vystymu, gali prasidėti tik po 2–3 metų. „Šiaip ar taip nemanau, kad tie metai ar dveji būtų didžiulė tragedija. Gal per tą laiką dar gims ir naujų minčių ar idėjų“, – privalumų lėtai judančiuose procesuose bandė ieškoti architektė J.Merkevičienė.
Nemuno salos istorija
Tarpukario ir pokario laikotarpiais Nemuno saloje veikė žiemos uostas, kuris 1970 m. buvo iškeltas į Vilijampolę. Tuomet rytinėje salos dalyje kurį laiką veikė sendaikčių turgus, o jį panaikinus ši teritorija tapo oficialiu sąvartynu. Iki pat 2008 metų didžiuliai plotai buvo tušti ir menkai naudojami. Pernai metų rudens pradžioje į rytinę salos dalį įžengė statybininkai – rugsėjo 26 dieną buvo pradėtos arenos statybos. Pramogų ir sporto rūmų atidarymas yra numatytas 2010 m. spalį.
