Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 08 04

Nenorintieji izoliuotis gudrauja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai vylėsi, kad pasibaigus karantinui galės dėmesio skirti ne tik koronavirusui, bet ir kitoms klaipėdiečiams aktualioms problemoms, pavyzdžiui, taršai. Vis dėlto darbo nemažėja, tad dirbama kartu su pagalbininkais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistai iki šiol vyksta į visus Klaipėdą pasiekiančius tarptautinius keltus ir Palangos oro uoste besileidžiančius lėktuvus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistai iki šiol vyksta į visus Klaipėdą pasiekiančius tarptautinius keltus ir Palangos oro uoste besileidžiančius lėktuvus. / Egidijaus Jankausko nuotr.

Praėjusią savaitę „Vakarų ekspreso“ kalbintas NVSC Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas sakė, kad dirbama įvairiais įmanomais frontais.

Darbo nemažėja

„Pagrindiniai lieka tie patys. Šiek tiek mažesnės darbo apimtys dėl COVID-19, bet dirbame dėl oro taršos dulkėmis, kvapais, dėl triukšmo. Darbo tikrai nepamažėjo, kadangi atnaujinus skrydžius Palangos oro uoste vėl tenka budėti, taigi, darbo krūvis net padidėjo“, – sakė R.Grigaliūnas.

Pasak jo, centro specialistai iki šiol vyksta į visus Klaipėdą pasiekiančius tarptautinius keltus ir Palangos oro uoste besileidžiančius lėktuvus.

„Žmonių skaičius keltuose padidėjęs, be to, prisidėjo lėktuvai Palangos oro uoste, kur jie leidžiasi ir ryte, ir popiet, ir naktį.

Mes turime suspėti visur, o žmonių tikrai nėra daug. Padeda mums kolegos iš Šiaulių, Telšių. Esame jiems labai dėkingi. Taip pat padeda mums iš aplinkinių Visuomenės sveikatos biurų, nes vieni fiziškai negalėtume visko aprėpti. Nėra tiek žmonių“, – apie savotišką nesibaigiantį iššūkį kalbėjo R.Grigaliūnas.

Atsiranda gudraujančių

Šiuo metu be jokių apribojimų į Lietuvą atvykti galima užsieniečiams iš Lenkijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Slovėnijos, Lichtenšteino, Danijos, Islandijos, Vokietijos, Airijos, Kipro, Slovakijos, Italijos, Graikijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Vengrijos.

Saviizoliacija būtina, kai atvykstama ar grįžtama iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis yra 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites.

Iš Prancūzijos ir Maltos grįžtantiems lietuviams nuo pirmadienio įvedama privaloma dviejų savaičių izoliacija. Šios dvi valstybės įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą dėl didelio sergamumo koronavirusu.

Iš Prancūzijos į Lietuvą kol kas leidžiama atvykti ir užsieniečiams, tačiau jiems taip pat būtina dviejų savaičių izoliacija. Iš Maltos užsieniečiams atvykti draudžiama, išskyrus Vyriausybės numatytas išimtis.

Visiems kitiems užsieniečiams atvykimas į Lietuvą yra draudžiamas, išskyrus Vyriausybės numatytas išimtis.

Pasak pašnekovo, tenka susidurti su įvairiais žmonėmis. Vieni atvažiuojantieji sąžiningai pasako, iš kur atvyksta, kiti bando gudrauti.

„Pavyzdžiui, iš Švedijos atvyksta per Daniją, bet sako, kad atvyko iš Danijos. Yra įvairių variantų“, – pastebėjimais dalijosi R.Grigaliūnas.

Vitos Jurevičienės nuotr./NVSC Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas sako, kad daug kas pamokas išmoko ir imamasi prevencinių priemonių žmonių sveikatai apsaugoti.
Vitos Jurevičienės nuotr./NVSC Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas sako, kad daug kas pamokas išmoko ir imamasi prevencinių priemonių žmonių sveikatai apsaugoti.

Skirtingas požiūris

Jo teigimu, sulaukiama ir skundų, kad žmonės, kurie turėtų izoliuotis, nesilaiko reikalavimų, vaikšto po parduotuves, barus.

„Vis dėlto yra sunku sukontroliuoti, nebent kas nors paskambina ir pasako mums arba policijai. Tada imamės teisinių veiksmų. Labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog negalima atsainiai elgtis su savo ir kitų sveikata“, – pabrėžė R.Grigaliūnas.

Pašnekovas džiaugėsi, kad daugelis įstaigų atsakingai žiūri į saugumą.

„Už visas įstaigas negaliu kalbėti, bet, kiek susiduriame, kai kurios įstaigos taiko gal net per griežtus reikalavimus, bet geriau jau tokie nei jokių.

Daug kas pamokas išmoko, matuojama temperatūra daugelyje įstaigų, leidžia simptomus pajutusiam žmogui neatvykti į darbą, nuvykti išsitirti.

Verslas gana greitai prisitaikė, imasi prevencinių priemonių, kad neturėtų finansinių nuostolių. Bet žmogaus sveikata yra brangiausia“, – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Ragina elgtis atsakingai

Dėl Europoje augančio COVID-19 užsikrėtimų skaičiaus, asmenys, ketinantys vykti į užsienį, raginami labai atsakingai įvertinti situaciją.

„Keliaujantys žmonės turėtų susipažinti su konkrečios užsienio valstybės reikalavimais atvykstant į šalį, kokių papildomų dokumentų gali reikėti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad sergamumo situacija gali pasikeisti labai greitai ir tai gali lemti būtinų apribojimų tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje atnaujinimą“, – sako premjero patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.

Kiekvieną penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija atnaujina labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašą. Šis sąrašas įsigalioja pirmadienį ir galioja iki kito pirmadienio.

Gali būti, kad artimiausiu metu į šį sąrašą gali patekti ir Lenkija.

„Siekiame, kad dėl didėjančio užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiaus Europoje mūsų piliečiai patirtų kuo mažiau nepatogumų, todėl šalių, iš kurių grįžus privalu izoliuotis, sąrašą atnaujiname tik kartą per savaitę. Tačiau, kaip ir iki šiol, geriausias draudimo nuo naujojo koronaviruso „polisas“ yra kiekvieno iš mūsų budrumas“, – sako G.Surplys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?