2020 11 04 /13:12

Nenumatyto Seimo posėdžio nebus: V.Pranckietis įtaria, kad valdantieji pakišo klastotę

Seimo valdyba neturi pagrindo sušaukti nenumatyto posėdžio dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pažeidimų per Seimo rinkimus, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, valdantieji galimai suklastojo Seimo narių parašus, kuriuos būtina surinkti norint rengti nenumatytą posėdį. „Valstietė“ Agnė Širinskienė tai neigia. Klausimą, anot jos, vis tiek bus bandoma įtraukti į eilinio posėdžio darbotvarkę. Konstitucinės teisės profesoriaus nuomone, tai daryti jau per vėlu.
Viktoras Pranckietis ir Agnė Širinskienė
Viktoras Pranckietis ir Agnė Širinskienė / 15min nuotr.

Antradienį Seimo valdantieji „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir LLRA-KŠS registravo nutarimo projektą pavadinimu „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“.

Politikai siekia, kad Konstitucinis Teismas įvertintų, ar per Seimo rinkimus visuomenininko Andriaus Tapino inicijuota kampanija „Viso gero, Woldemortai“ bei pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.

Pasikartoja pavardės

Valdantieji teigė surinkę privalomus 47 parašus tam, kad minėtas nutarimas būtų apsvarstytas nenumatyto plenarinio posėdžio metu. Apie tokį posėdį turėtų paskelbti Seimo valdyba, tačiau jai pirmininkaujantis V.Pranckietis pareiškė, jog pakankamai parašų nėra, o kai kurie jų – galimai suklastoti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

„Dėl nenumatyto posėdžio sušaukimo statutas reikalauja 47 parašų, ir aš teigiu, kad šis dokumentas galimai yra suklastotas, nes du kartus pakartotos dvi pavardės, tai yra surinkti tik 45 parašai. Ir turiu daugiau įtarimų, kad vakar čia nebuvę Seimo nariai, ir tai man paliudijo kolegos, kad jų čia nebuvo, bet jų parašai yra“, – trečiadienį Seimo valdybos posėdžio metu aiškino Seimo pirmininkas.

Jis tikino, jog dokumente pasikartoja LLRA-KŠS narių Ritos Tamašunienės ir Jaroslavo Narkevičiaus pavardės bei darė prielaidą, kad antrasis dokumento lapas „yra panaudotas iš kažkada tai surinktų parašų“.

Tie parašai panaudoti iš anksčiau ir visa tai suponuoja, kad dokumentas yra netikras.

„Tie parašai panaudoti iš anksčiau ir visa tai suponuoja, kad dokumentas yra netikras. O posėdžio formaliai mes negalime skelbti, nes jam surinkti tik 45 parašai“, – teigė V.Pranckietis.

Kreipsis į etikos sargus

Seimo valdybos narius jis ragino peržiūrėti ir skaitmeninę dokumento versiją.

„Kad jums būtų dar aiškiau, kad tai yra galimai suklastotas dokumentas, pažiūrėkite vordinį dokumentą, kurį persiuntė Ramūnas Karbauskis („valstiečių“ lyderis – 15min) ir tame sąraše du kartus pakartotos tos pavardės jau perspausdinant“, – dėstė Seimo pirmininkas.

„Tai viskas aišku“, – jam atitarė Seimo valdybos nariai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Dėl galimų pažeidimų Seimo pirmininkas V.Pranckietis pažadėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

VIDEO: 2020-11-04 Seimo valdybos posėdis

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstiečių“ atstovė A.Širinskienė neigė, jog parašai buvo klastojami, kad anksčiau rinktus parašus bandyta panaudoti pakartotinai.

Teigia, kad įvyko klaida

„Seimo nariai tikrai pasirašinėjo prie liudininkų, visi matėme, kaip ir ponia R.Tamašunienė ar J.Narkevičius pasirašinėjo. Jie buvo atėję į mūsų frakcijos posėdį, tai liudininkų yra apie 50“, – žurnalistams Seime komentavo ji.

A.Širinskienė darė prielaidą, kad įvyko žmogiška klaida: „Kadangi Seimo nariai pasirašinėjo ne vieną dokumentą, o daugiau, jie tiesiog suklydo ir pasirašė kelis kartus.“

Ji apmaudžiu vadino Seimo valdybos sprendimą nešaukti nenumatyto Seimo posėdžio ir dėl to kaltino V.Pranckietį.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

„Posėdis nevyksta ir Seimas sprendimo nepriima ne dėl Seimo kaltės, o dėl to, kad Seimo pirmininkas, turėdamas praktiškai sekmadienį jam įteiktą dokumentą, to posėdžio neorganizuoja“, – kalbėjo A.Širinskienė.

Galės svarstyti ketvirtadienį

Valdantieji, pasak jos, klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sieks įtraukti į ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę.

„Seimo narių dauguma turi visas galimybes, jeigu taip bus nuspręsta, matyt, ryte mes visi susitiksim ir tarsimės, įtraukti ir priimti sprendimus, kartu paaiškinant ir Konstituciniam Teismui, kas vyko“, – teigė A.Širinskienė.

Anot jos, teismui derėtų paaiškinti, kad „vienas Seimo pareigūnų nevykdė savo funkcijos, o Seimo nariai ką galėjo, tą padarė“.

Seimo narių dauguma turi visas galimybes įtraukti ir priimti sprendimus.

Pagal Seimo statutą, nenumatytas Seimo posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 47 parlamentarai. Apie jo rengimą ir pateiktus svarstyti klausimus Seimo valdyba praneša Seimo nariams arba eilinio Seimo posėdžio metu, arba per visuomenės informacijos priemones likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki to posėdžio pradžios.

Anksčiau LLRA-KŠS skundus atmetė

Dėl Seimo rinkimų rezultatų bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą į V.Pranckietį ir prezidentą Gitaną Nausėdą LLRA-KŠS kreipėsi jau anksčiau, tačiau jie abu partijos prašymą atmetė.

LLRA-KŠS įsitikinimu, A.Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą, šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą.

Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A.Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.

A.Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė.

V.Sinkevičius: jau per vėlu

Pagal įstatymą, Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Todėl, pasak konstitucinės teisės profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, klausimas išvis nebėra aktualus.

„Dabar tai jau nebėra išvis aktualu, nes yra praleistas laikas, kada galima kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Seimo rinkimų įstatymą, Seimas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų rezultatai. Jie buvo paskelbti šeštadienį. Tai nuo tos valandos ir minutės, kai rezultatai paskelbti, skaičiuojamos trys dienos – su sekmadieniu, su šventėmis.

Tos trys dienos praėjo ir visi svarstymai, ar rengti posėdį, ar ne, kreiptis, ar nesikreipti, yra tušti. Jei Seimas net ir priimtų tą sprendimą kreiptis, mano galva Konstitucinis Teismas atsisakytų jį nagrinėti, nes yra praleistas kreipimosi terminas“, – 15min sakė V.Sinkevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis