„Ta informacija, kuria aš dabar disponuoju, man leidžia pasitikėti jais“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „LRT Forumas“ teigė šalies vadovas.
Kaip praėjusią savaitę pranešė „Delfi“, dėl diplomatų veiksmų jų veiksmų sulaukta skundų. Anot portalo šaltinių, Užsienio reikalų ministerija gavo darbuotojų nusiskundimus dėl galimo E.Bajarūno mobingo bei galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Taip pat gauta duomenų, jog D.Matulionis galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla esą susilpninti Lietuvos derybines pozicijas derybose dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dokumentų, nurodė portalas.
Iš šių diplomatų paprašyta papildomos informacijos, tarnybiniai tyrimai nėra pradėti.
„Kaltinimai mobingu ar panašiai turi būti labai tiksliai ir atidžiai ištirti, tai yra rimtas kaltinimas, tikrai turėtų būti rimtai pažiūrėta į tai. Tai ir yra daroma. Bet kita vertus – turime tą daryti subtiliai, nes esame krištolo parduotuvėje. Diplomatijos pasaulis yra krištolo parduotuvė, kur sutepti žmogaus reputaciją galima per vieną sekundę, o atstatyti neįmanoma net ir per keletą metų“, – sakė G.Nausėda.
Prezidentas teigė, kad D.Matulionis nebuvo atsidūręs „tarp dviejų ugnių“, kai NATO derėjosi dėl galutinio viršūnių susitikimo deklaracijos teksto, o Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija laikėsi skirtingų pozicijų, kiek stipriai galima spausti sąjungininkus, siekiant Lietuvai palankaus rezultato.
Jis akcentavo, kad „derybų procesas nebuvo toks paprastas“, ir žadėjo susitikti su ambasadoriumi bei išgirsti jo įvykių versiją.
„Buvo momentų, kai reikėjo rinktis, kai vienos išvadų teksto dalys buvo sukabintos su kitomis dalimis. Patikėkite, mažiausiai, ko aš norėjau, būdamas NATO viršūnių susitikimo šeimininkas, kad visi susėstų į lėktuvus ir išskristų ir apskritai nebūtų jokio dokumento priimta“, – sakė G.Nausėda.
Toks scenarijus, anot Lietuvos vadovo, būtų buvęs „didžiausia katastrofa“.