„Reikėtų labai aiškiai atriboti, kalbant apie imunitetą, veiksmus, kurie susiję su tiesiogine Seimo nario veikla. Dėl visų kitų, išeinančių iš tiesioginės Seimo nario veiklos, manyčiau, kad apskritai turėtume naikinti tokias neliečiamybes“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
Panašų pasiūlymą jis buvo išsakęs prezidento rinkimų kampanijos metu.
S.Skvernelis tvirtino, kad teisėsaugos inkriminuojami nusikaltimai P.Gražulio atžvilgiu „nėra susiję su Seimo nario veikla“, todėl politikas „turėjo puikią galimybę (...) savo tiesą įrodyti bendradarbiaujant su ikiteisminio tyrimo įstaigomis“.
Parlamentarai antradienį neleido P.Gražulio traukti baudžiamojon atsakomybėn – už tai buvo 65 Seimo nariai, kai reikėjo bent 71 balso. Teisėsauga norėjo Seimo nariui pareikšti įtarimus dėl piktnaudžiavimo.
Už tai, kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, balsavo opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, taip pat dalis valdančiųjų „valstiečių“.
Prieš balsavo ir susilaikė kita dalis „valstiečių“ frakcijos, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimu akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų.
-
Seimas nepanaikino Petro Gražulio neliečiamybės
-
Balsavime dėl Petro Gražulio susilaikęs Kęstutis Glaveckas: man pritrūko įrodymų
-
Opozicija piktinasi P.Gražulio imuniteto išsaugojimu, įžvelgia valdančiųjų „spektaklį“
-
Prokuroras R.Stankevičius: P.Gražuliui ateityje netekus imuniteto tyrimas būtų atnaujintas
Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys P.Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Anot prokurorų, padėdamas įmonei Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ gavo turtinės naudos.
P.Gražulis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ši byla yra politinis susidorojimas.
