Turės patvirtinti Seimas
Ketvirtadienį ryte prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė pasirašysiantis dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvoje. Sprendimą dar turės patvirtinti Seimas.
„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas neeilinėje sesijoje patvirtins, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė valstybės vadovas. – Mes, įvertinę susiklosčiusias aplinkybes, privalome imtis teisinių priemonių pirmiausia savo išoriniam saugumui sustiprinti.”
Kokie konkrečiai ribojimai įvedus nepaprastąją padėtį būtų taikomi, kol kas neskelbiama. Kaip per tą pačią spaudos konferenciją nurodė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pagrindinės sąlygos buvo aptartos, bet dekretas dar rengiamas, jo detalės bus paskelbtos artimiausiu metu.
Anot parlamento vadovės, šis klausimas bus aptartas Seimo valdyboje.
„Mūsų veiksmai turi būti nukreipti į išorinį Lietuvos saugumą“, – pakartojo G.Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu pridėjo, kad ypatingų apribojimų Lietuvos piliečiams šiame etape nežadama. Skelbiant nepaprastąją padėtį norima numatyti sąlygas, kurios leistų valdžios institucijoms greičiau ir lanksčiau reaguoti į situacijas, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityse.
Terminas – iki pusės metų
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytus laikinus fizinių asmenų teisių ir laisvių, juridinių asmenų veiklos apribojimus.
Kaip teigiama nuo 2002 m. galiojančiame įstatyme, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, o šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių. Taip pat – kai Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai kyla grėsmė dėl kitose valstybėse atsiradusios ekstremalios situacijos.
Nepaprastosios padėties trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Šį laiką galima ne kartą pratęsti, bet kiekvienu atveju maksimalus terminas yra pusė metų.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje šalies teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse).
Jos trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Šį laiką galima ne kartą pratęsti, bet kiekvienu atveju maksimalus terminas yra pusė metų.
Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima Seimas atitinkamu nutarimu. Tarp Seimo sesijų dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo turėtų pasirašyti prezidentas. Kartu jis turėtų sušaukti neeilinę Seimo sesiją, o šis valstybės vadovo sprendimą galėtų patvirtinti, atšaukti arba pakeisti trukmę, teritorijos, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, dydį, konstitucinių teisių ir laisvių ribojimų bei taikomų priemonių mastą.
Nepaprastosios padėties metu visoje Lietuvos teritorijoje toliau veiktų valstybės ir savivaldybių institucijos, tačiau savivaldybių teritorijoje, kur galioja nepaprastoji padėtis, galėtų būti įvestas tiesioginis valdymas, esant būtinumui sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros.
Tai yra valstybės institucijos, sudarytos iš vidaus reikalų sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir tarnautojų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką nepaprastosios padėties metu.
Institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų valdymą, nedelsdama turėtų imtis šalinti ekstremalios situacijos priežastis, organizuoti žmonių ir jų turto apsaugą; prireikus organizuoti gyventojų evakuaciją iš gaivalinių nelaimių, katastrofų ar ginkluotų veiksmų zonos, suteikia kitą reikalingą neatidėliotiną pagalbą.
Prireikus ši institucija galėtų įsteigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras, į pagalbą pasitelkti ir kitoms valstybės institucijoms pavaldžias tarnybas bei techniką ir joms vadovauti.
Komendantų teisėti nurodymai ir įsakymai dėl įstatyme nustatytų priemonių siekiant užtikrinti žmonių gyvybės, sveikatos ir turto, taip pat valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą, garantuoti viešąją tvarką bei visuomenės rimtį nepaprastosios padėties metu būtų privalomi visiems toje teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, apskričių viršininkams ir merams.
Galimi įvairūs ribojimai
Seimas ar prezidentas galėtų apriboti naudojimąsi Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis, nustatyti nepaprastųjų priemonių panaudojimą. Bet tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas, naudojimąsi kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis apriboti draudžiama. Įvesti apribojimai negali prieštarauti Lietuvos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.
Be kita ko, nepaprastosios padėties metu gali būti atliekama asmenų pašto ar dokumentų siuntų slapta kontrolė be teismo sprendimo, jei nėra galimybės jo gauti.
Gali būti numatyta, kad, siekiant pašalinti ekstremalios situacijos padarinius ar užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, komendantūros pareigūnai turėtų teisę bet kada įeiti į asmens būstą be jo sutikimo.
Nepaprastosios padėties metu asmenys privalo su savimi visada turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Komendantai taip pat turėtų teisę panaudoti būstą komendantūros pareigūnams ar iš savo gyvenamųjų vietų pasitraukusiems asmenims apgyvendinti kartu su būsto gyventojais arba perkėlus šiuos į kitą gyventi tinkamą vietą.
Gali būti numatyta, kad ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie ekstremalią situaciją arba valstybės institucijų ir pareigūnų, komendantūrų veiksmus leidžiama tik atitinkamų valstybės institucijų vadovo sutikimu ar leidimu.
Taip pat gali būti numatyta, kad asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, nebent būtų pasitraukiama iš nepaprastosios padėties teritorijos arba šie asmenys būtų evakuojami.
Įvedus nepaprastąją padėtį, gali būti sustabdomas leidimas atvykti į Lietuvą be vizų, apribotas tam tikros rūšies ar kategorijos transporto priemonių, asmenų vykimas ar prekių (daiktų) gabenimas per valstybės sieną arba laikinai uždaryti tam tikri pasienio kontrolės punktai.
Gali būti apribota politinių partijų ir organizacijų, visuomeninių organizacijų ar asociacijų veikla. Ją būtų galima ir sustabdyti, jei dėl jų veiklos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Kartu gali būti uždrausti susirinkimai viešose vietose, išskyrus organizuojamus valstybės institucijų ar pareigūnų ir komendantūrų.
Nepaprastosios padėties metu asmenys privalo su savimi visada turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Kitu atveju jie gali būti sulaikomi iki bus nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms.
Be to, darbingiems asmenims gali būti nustatyti privalomieji gelbėjimo darbai, siekiant evakuoti gyventojus, gelbėti juos bei turtą.
Leidžiama riboti kai kurias laisves
Nepaprastosios padėties metu gali būti taikomos įvairios nepaprastosios priemonės, pavyzdžiui, sustiprinta valstybės sienos apsauga, sustiprinta (ginkluota) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių, valstybinės reikšmės ir rizikos objektų apsauga, naudojamas valstybės rezervas.
Gali būti taikoma komendanto valanda – paros laikas, kai atitinkamoje teritorijoje draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų, išskyrus tam tikrus asmenis. Gyventojai gali būti perkeliami.
Nepaprastosios padėties metu gali būti apribotas transporto priemonių (išskyrus specialios paskirties transportą) judėjimas.
Taip pat gali būti uždrausta be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, arba pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą, apribotas užsieniečių buvimas ir tranzitas per Lietuvą, apriboti ne ūkinės veiklos ir privačių suėjimus, į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių.
Nepaprastosios padėties metu gali būti apribotas transporto priemonių (išskyrus specialios paskirties transportą) judėjimas, numatytas jų ar kito turto laikinas atlygintinas panaudojimas arba rekvizicija, leidžiama tikrinti transporto priemones ir asmenis bei jų bagažą siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis ar įvairias neleistinas medžiagas bei priemones.
Gali būti neleidžiama įsigyti ginklų ir jais prekiauti, laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis.
Be to, gali būti įvedamas medicininis ar veterinarinis karantinas, ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas) nepaprastosios padėties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams.
Nepaprastosios padėties metu galima keisti jos trukmę, naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimus, taikomų priemonių kiekį bei intensyvumą.
Tuo metu galiotų Lietuvos Respublikos įstatymai, išskyrus nustatytas išimtis, Konstitucija negalėtų būti keičiama. Steigti teismus su ypatingais įgaliojimais draudžiama.
