Nerimas dėl migrantų teisių
Seimo sprendimu pirmą kartą Lietuvos istorijoje įvesta nepaprastoji padėtis nuo lapkričio 10 dienos mėnesiui įsigaliojo pasienyje su Baltarusija ir penkiose migrantų apgyvendinimo vietose.
Įvedus nepaprastąją padėtį pasienio ruože ir dar penkis kilometrus nuo jo į šalies vidų esančioje teritorijoje nustatomi draudimai atvykstantiems į ją ir keliaujantiems jos viduje. Taip pat – įvairūs papildomi ribojimai bei įgaliojimai pareigūnams.
Nutarime taip pat numatyta galimybė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų sprendimu riboti migrantų teisę „susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis“.
Išimtis numatyta kreipiantis į Lietuvos institucijas ar įstaigas.
Būtent šie ribojimai sukėlė nuogąstavimų, kad nepaprastoji padėtis apribos ir taip gana apribotas migrantų teises, atims iš jų ryšį su išoriniu pasauliu, artimaisiais, advokatais ar nevyriausybinėmis organizacijomis.
Telefonų neturi penki procentai migrantų
Visgi, VSAT vado pavaduotojo R.Petrausko teigimu, nors nepaprastoji padėtis ir leidžia imtis tokių priemonių, kol kas to daryti neprireikė ir absoliuti dauguma migrantų toliau laisvai naudojasi mobiliaisiais telefonais.
„Kol kas tai labai ribotai taikoma. Jeigu ir neturi telefonų, šiai dienai, tai turbūt yra tik apie kokius penkis procentus gyventojų visuose centruose“, – pirmadienį 15min sakė pareigūnas.
Iš viso šiuo metu VSAT valdomuose apgyvendinimo centruose Medininkuose, Pabradėje ir Kybartuose gyvena kiek daugiau nei 2,5 tūkst. migrantų, tad penki procentai jų sudarytų apie 125 žmones.
