71 – Higienos instituto duomenimis, būtent tiek žmonių pernai nusižudė Kauno mieste. Šiuos žmones ir simbolizavo juodai nuo kojų iki galvos apsirengusios žmogystos, pirmadienio vidurdienį šmėžavusios įvairiose Kauno vietose. Socialine akcija siekta atkreipti dėmesį į savižudybės rizikoje esančius žmones, kurie yra nepastebimi artimoje aplinkoje ar priešingai, yra pastebimi, tačiau jiems nėra suteikiamas pakankamas palaikymas, jie nėra informuojami apie pagalbos galimybes ar nėra nukreipiami pagalbai.
Idėjos esmė paprasta. Tas 71 prieš save pernai ranką pakėlęs asmuo gyveno tarp mūsų, buvo mūsų kolega, kaimynas, šeimos narys. Ir jie liko nepastebėti... Tad akcija norima kalbėti apie tai, kad visi mes turime būti atidūs kito žmogaus siunčiamiems signalams (taip vadinamiems kvietimams padėti) ir nukreipti ar kartu kreiptis pagalbos.
Nuo Kauno miesto savivaldybės pastato, skirtingomis kryptimis, „juodieji vaiduokliai“ pajudėjo apie 11 val. Juos lydėjo palaikymo komandos, sudarytos iš psichologų, visuomenės sveikatos biuro atstovų. Šie kalbino praeivius, fiksavo jų reakcijas, dalijo informacinio bei prevencinio pobūdžio medžiagą. Juodieji „vaiduokliai“ netikėtai prisėsdavo prie Laisvės al. besiilsinčių miestiečių, taip dar labiau atkreipdami į save dėmesį.
„Pernai metais organizavome renginių ciklą, kvietėme gyventojus pasikalbėti su žymiais žmonėmis, apie jų gyvenimuose įvykusias krizes. Vieni gelbėjosi užsiimdami sportu, kiti atrado tikėjimą. Šiemet nusprendėme paįvairinti ir praplėsti veiklą. Savižudybės prevencijai dėmesį skiriame visą mėnesį. Štai vakar vyko dviračių žygis“, – teigė Iveta Kučinskaitė, Kauno visuomenės sveikatos biuro specialistė.
Paprašyta apibūdinti tą 71 asmenį, kurie pernai pasirinko savižudybę, pašnekovė teigė, kad daugiau žudosi 35-55-erių metų vyrai. Moterys, anot jos, tikėtina, labiau linkusios išsipasakoti, vyrai labiau gniaužia emocijas savyje, nesiekia tos pagalbos.
„Pasitaiko nepilnamečių asmenų, pasirinkusių savižudybę. Turėjome keletą atvejų mokyklose ir šiemet. Tai atskira niša, atskiras darbas su rizikomis mokyklų bendruomenėse. Į anoniminę psichologijos tarnybą jaunuoliai taip pat gali atvykti“, – teigė pašnekovė.
Galiausiai po miestą klaidžiojusios juodosios žmogystos susirinko Nepriklausomybės aikštėje prie Kauno soboro, tylėdami susėdo ant laiptų. Užgrojo saksofonas. Vaizdas buvo iškalbingas. Ne vienas praeivis klausė, kas čia vyksta.
2017 metais Kauno miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi Kauno miesto savižudybių prevencijos modelį, kurio tikslas yra sukurti efektyvaus skirtingų sektorių bendradarbiavimo sistemą. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti – informacijos sklaida.
„Galbūt ne pačiam tam žmogui reikia pagalbos, galbūt jo artimajam, nepažįstamam žmogui. Štai pernai metais vykusio renginio metu priėjo vienas žmogus, kuris prisipažino galvojantis apie savižudybę, jau netgi bandė tai daryti. Vyras prisipažino patyręs sunkias krizes, netekęs darbo, su šeima santykiai prasti. Tipiniai ženklai žmogaus, kuris linkęs į savižudybę. Gerai, kad tuo metu jau turėjome sukūrę modelį, paslaugų paketą, galėjome nukreipti jį tinkama linkme“, – teigė I.Kučinskaitė.
Paklausta, ar savižudybių skaičius Kaune auga, ar mažėja, Kauno visuomenės sveikatos biuro atstovė patikino, kad kreivė nuolat kinta, tačiau tas skaičius neperžengia šimto. Pasak jos, nacionalinė politika savižudybių prevencijos srityje iki šiol nesuformuota. Viskas daroma tik atskirų savivaldybių iniciatyva.
„Atkreipiame dėmesį ir tuos asmenis, kurie darbinėje veikloje susiduria su į savižudybę linkusiais asmenimis. Tai greitosios medicinos pagalbos specialistai, gaisrininkai, policijos pareigūnai. Organizuojame jiems mokymus. Mokome, kaip atpažinti savižudybės rizikoje esančius asmenis. Kad atvažiavęs į įvykio vietą, pvz., gaisrininkas, žinotų, kaip elgtis, kur nukreipti tą savižudybę pasirinkusį žmogų.
Vienas ugniagesys gelbėtojas pasakojo, kad kartą susidūrė su žmogumi, kuris ruošėsi nušokti nuo aukšto pastato. Iš žmogiškosios pusės stengėsi užmegzti pokalbį: koks to žmogaus gyvenimo tikslas, kodėl viskas sugriuvo. Palaikė kontaktą. Galiausiai pavyko perkalbėti. Vėliau atsirado tas asmuo ugniagesio „Facebook“ draugų rate. Stebi tą asmenį iki šiol. Gaila, kad vis dar egzistuoja stigma – bijoma kreiptis į specialistą, psichologą, nenorima užkrauti rūpesčių kitam. Tačiau savo problemos iš tiesų reikia dalintis. Kreiptis pagalbos nėra gėda, kreiptis pagalbos yra būtina“, – patikino I.Kučinskaitė.
Rugsėjo 10 diena yra Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, kurios šių metų šūkis – „Mažinkime savižudybes, veikdami kartu“. Šiai dienai paminėti ir skirta Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro suorganizuota akcija, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į savižudybės rizikoje esančius asmenis bei informuoti apie pagalbos galimybes Kauno mieste.
Kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus? Pirmiausiai gali pakisti asmens elgesys: demonstruojamas neatsargus elgesys ar agresija, susidomėjimo įprasta veikla ar interesais praradimas, atsitraukimas nuo šeimos, draugų, padidėjęs alkoholio, vaistų vartojimas, sunkumas susikoncentruoti, priimti sprendimus, savižudybės būdų paieška ir priemonių įsigijimas, atsisveikinimo ženklai (tiesioginiai – laiškų rašymas, artimųjų lankymas siekiant atsisveikinti, arba netiesioginiai – skolų atidavimas, svarbių darbų užbaigimas).
Pakinta ir mintys, kalba. Asmuo ima galvoti, kad yra našta kitiems, mano, kad yra įstrigęs ir nebemato kitų galimybių, kalba apie neviltį, vienatvę, bejėgiškumą, pyktį, skausmą, kaltę, išsako nebematantis prasmės gyventi, vyrauja abejonės tarp noro gyventi ir noro mirti, žodinės užuominos apie norą nusižudyti.
Keičiasi ir tokio asmens jausmai. Vis dažniau jis jaučia liūdesį, jį kamuoja prislėgta nuotaika, bejėgiškumas, neviltis, irzlumas, nerimas, pyktis, kaltė, gėda, vienišumas. Pastebima ir dažna nuotaikų kaita. Asmuo patiria didelį emocinį skausmą.
Kaip užkalbinti žmogų, jei pastebėjote šiuos rizikos ženklus? Pasiūlykite: „Atrodote labai liūdnas. Papasakokite, kas jus slegia“ ar „Atrodo, kad jums labai sunku. Man svarbi jūsų savijauta“, „Nenoriu palikti jūsų vieno šioje situacijoje. Noriu padėti surasti pagalbą“.
15min primena šiurpą keliančią statistiką. Lietuva savižudybių skaičiumi pirmauja Europoje, o šiuo metu yra netgi pirmajame penketuke pasaulyje. Per metus mūsų šalyje nusižudo 800–900 žmonių, tad 100 tūkst. gyventojų tenka 30,8 savižudybių. Tai net tris kartus didesnis rodiklis nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Platesnę informaciją apie pagalbą į savižudybes linkusiems žmonėms galima rasti internete adresu www.tunesivienas.lt.
