Šiame Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio ir kitų valdančiųjų rengtame projekte, kaip ir komisijos išvadose, siūloma keisti LRT valdyseną, skiriasi tik principai.
Ir išvadose, ir projekte numatyta trumpinti LRT tarybos narių kadenciją, keisti tarybos sudaryto principus, įsteigti valdybą.
Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad nacionalinį transliuotoją valdo taryba, valdyba ir generalinis direktorius.
Pagal projektą, taryba būtų sudaroma penkeriems metams iš 12 asmenų: du skirtų prezidentas, du Seimas, 4 narius (po vieną) Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija ar 4 narius bendru sutarimu skirtų universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai.
Valdyba yra sudaroma ketveriems metams iš septynių asmenų. Valdyba, kurios dabar nėra LRT, nustatytų darbuotojų apmokėjimo tvarką, tvirtintų LRT generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų, LRT ombudsmeno darbo sutarties sąlygas, atlyginimus, įstaigos veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, pan.
Įstatymo projekte nurodoma, kad „LRT programose bei LRT portale turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, programos ir LRT portalo turinys turi būti skirti įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms“, „neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms“, „LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT portale pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios“.
„LRT radijo ir televizijos programose ir LRT portale pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno programoms ar LRT portalo turiniui. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse LRT programose ir LRT portalo turinyje“, – rašoma projekte.
Naujuoju įstatymu būtų sukurta ir nauja pareigybė – LRT ombudsmenas. Jis prižiūrėtų, kaip nacionalinis transliuotojas laikosi etikos normų, nagrinėja savo darbuotojų ir visuomenės atstovų skundus, pasiūlymus.
Seimas praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo sudaręs komisiją LRT finansams tirti. Ji turėjo nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t. Komisija nustatė pažeidimų, bet Seimas jos išvadų ketvirtadienį nepatvirtino, opozicija įžvelgė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.