Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) tyrėjas Algis Davidavičius nepotizmą apibrėžė kaip artimų ryšių panaudojimą abipusiai naudingiems mainams, apeinant viešąsias demokratines valstybės visų piliečių lygiavertiškumo ir sprendimų skaidrumo taisykles.
„Tai nėra vien tik artimų, dinastinių ryšių dalykai, kur yra nedaug giminių, susijusių kraujo ryšiais, giminės ryšiais, kurie dalinasi turtu.
Turime daug platesnių reiškinių kaip favoritizmas – aš darau paslaugą tau, tu darai paslaugą man, arba klientalizmas, kai žmonės tiesiog susisaisto interesais. Tai bet kokie artumo ryšiai, kurie gali pažeisti mūsų viešąsias taisykles“, – aiškino A.Davidavičius.
Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad geri ryšiai užtikrina gerą karjerą, rodo VPAI atliktas tyrimas „Dirbantieji nepotizmo problemas mato tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. O darbdaviai mato tokias problemas tik viešajame“, – šyptelėjo A.Davidavičius.
Nepotizmą, pasak jo, atpažįsta visi, tačiau kai kurie mano, kad toks reiškinys „padeda tęsti tradicijas, užtikrina lojalumą“. Jo teigimu, nepotizmas gali plėstis ne tik valstybės institucijose, bet ir valstybinėse įmonėse ar bet kurioje organizacijoje, kuri gauna Europos Sąjungos paramą.
Požiūrį keičia padėtis visuomenėje
Vilniaus instituto tyrimų vadovas, dr. Gintaras Šumskas pastebėjo, kad daugelis lietuvių įsitikinę, kad be gerų ryšių su vadovybe karjeros galimybės bus ribotos.
„Skirtumas didžiausias buvo tarp vyriausių ir jauniausių, įsitraukusių į darbo rinką. Nepotizmo situacijas geriausiai atpažįsta vyresnioji karta. Tai galima paaiškinti tuo, kad jie ilgiausiai įsitraukę į darbo rinką, turi patirties“, – kalbėjo tyrimo autorius.
„Tiems, kuriems gyvenime geriau sekasi, įvardina mažiau nepotizmo atvejų. Asmenys su aukštuoju išsilavinimu, gaunantys geresnį atlyginimą, gyvenantys didmiestyje tų grėsmių mato mažiau“, – pripažino dr. G.Šumskas.
Jo teigimu, čia ir vėl reikia kalbėti apie „dviejų Lietuvų“ koncepciją. Didmiesčiuose gyvenantys lietuviai turi daugiau galimybių, pasirinkimų, lengviau renkasi darbdavį ir priklausomybę nuo įtikimo jam patiria mažiau.
Tyrime išskiriama tai, kad mažiau visuomenėje įsitvirtinę žmonės nepotizmo situacijas vertino aštriau.
Ekspertas pabrėžė, kad labiausiai galvas turėtų skaudėti dėl to, jog daugiau kaip 70 proc. respondentų atsakė pastebintys dėl tradicijos ar asmeninės draugystės atmetamus talentingus darbuotojus.
Optimizmą kelia tai, kad dauguma apklaustųjų nebetiki idėja, jog „asmeniniai ryšiai darbe padeda palaikyti tvarką“.
Siūlo laikytis moralės maksimos ir prisiminti grėsmę
Organizacijų plėtros ekspertas Rytis Juozapavičius pripažino, kad negali atsakyti, ar jo darbo „Transparency International“ metu nepotizmas sumažėjo ar ne.
„Kodėl reikia skirti dėmesį būtent šitam dalykui?“, – retoriškai klausė jis. „Neseniai paskelbtas tyrimas rodo, kad visuomenė laimingesnė, kai joje mažiau korupcijos“, – pastebėjo R.Juozapavičius.
„Jeigu kyla klausimas (dėl skaidrumo) geriau nusišalinti“, – kalbėdamas apie visuomenėje turinčią galioti moralės maksimą sakė R.Juozapavičius.
Nepriklausomas ekspertas Gediminas Sakalauskas pabrėžė, kad nepotizmas veikia visame pasaulyje, tačiau jo lygį lemia gebėjimas valdyti nepotizmo išsikerojimą.
„Privačių interesų deklaravimas atrodo toks nepavojingas reikalas, bet yra ir vienas pavojingiausių įrankių. Jei žmogus nenurodo marčios, uošvio ar anūko jis vienerius metus negali būti skatinamas.
Bet jei asmuo, vadovas, į darbą priėmė savo vaiką ir nustatytas pažeidimas, tai laikoma šiurkščiu pažeidimu. Antras toks pažeidimas ir jis atleidžiamas iš darbo ir trejus metus negali įsidarbinti valstybės įstaigoje“, – pasakojo jis.
G.Sakalauskas pripažino, kad Lietuvos politinėms partijoms negalioja interesų valdymo instrumentai, tad tirti nepotizmo atvejus jose – itin sudėtinga. Didžiausia nepotizmo rizika tvyro mažesnėse gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kurių įmonėse gali būti įdarbinami „savi žmonės“.
STT nustatė giminaičių tinklą Pagėgiuose
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas Linas Zasimavičius pabrėžė, kad paties nepotizmo įstatymo buvimas neužtikrina, kad jo bus laikomasi.
„Žmonės praktikoje gal ne visada pagalvoja, kad čia yra grėsmė. Galbūt du giminaičiai, pakankamai tolimi, dirba vienoje įmonėje ir net nesusimąsto apie tai. Žmonės, kurie yra sąmoningi, pilietiški, domisi korupcija ir jos žala, galbūt pasižiūri atsakingiau“, – svarstė jis.
STT atliktas savivaldybių vertinimas parodė, kad 18 proc. lietuvių, dirbančių savivaldybių administracijose, susiję giminystės ryšiais. Rokiškyje tokių giminaičių yra 3 proc., o štai Pagėgių rajono savivaldybėje – net 35 proc.
Vieno iš Lietuvos miestų savivaldybės įmonėje dirbo net 152 giminystės ryšiais su kitais įmonės ar savivaldybės darbuotojais susiję asmenys, o tai sudarė 39 proc. tos įmonės darbuotojų.
L.Zasimavičius pabrėžė, kad darbas kartu su giminaičiu tikrai nėra nusikaltimas, tačiau didesnis skaičius dažniausiai parodo didesnę nepotizmo riziką.
9 iš 60 savivaldybių atsiliepė į STT siūlymus ir ėmėsi griežtesnių veiksmų stebėdamos nepotizmo atvejus.
