Atsakydami į klausimą, kuris įstatymo variantas – ribojantis sukuriamų embrionų skaičių ar neribojantis – geriausiai atitinka nevaisingos poros interesus, abiejų universitetų ekspertai pasirinko pastarąjį variantą.
„Apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus neribojimas ir pritaikymas individualiai pacientų situacijai atitinka „auksinį pagalbinio apvaisinimo technologijų standartą“ ir užtikrina galimybę kiekvienai nevaisingai porai gauti efektyvų gydymą. Tokia praktika yra taikoma 27 iš 28 ES valstybių narių, išskyrus Maltą“, – rašoma Vilniaus universiteto eksperto, Balstogės universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Waldemaro Kuczynskio išvadoje.
Apie variantą, kuris iki trijų riboja apvaisinamų kiaušialąsčių skaičių, VU ekspertas sako, kad jis riboja pagalbinio apvaisinimo technologijų efektyvumą.
„Dėl šios priežasties ilgėja nevaisingumo gydymo trukmė, o vyresnėms vaisingo amžiaus moterims tikimybė susilaukti vaiko yra panaikinama“, – sakoma išvadoje.
Seimo suformuluotoje užduotyje ekspertų klausta, kuris iš dviejų pateiktų variantų geriausiai atitiktų nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus, kartu užtikrinant ir embriono apsaugą.
Vienas užklausos punktas numato, kad „embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip tris“, ir sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju.
Kitas punktas siūlo, kad „embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Kartu įrašoma, kad vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų ir draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės Rūtos Jolantos Nadišauskienės, LSMU Histologijos ir embriologijos katedros vadovės Angelijos Valančiūtės bei šios katedros lektorės Jolitos Palubinskienės, gydytojos akušerės-ginekologės Eglės Drejerienės pasirašytoje išvadoje argumentai neišsakomi, tik nurodoma, kad „pritariame 3.3.2 punkte išdėstytai nuostatai“. Šioje išvadoje daugiau kalbama apie donorystės anonimiškumą, draudimą išvežti embrionus iš šalies.
Nepriklausomą ekspertizę inicijavusi Liberalų sąjūdžio atstovė Aušrinė Armonaitė sako, kad ji pasiteisino. Pasak Seimo narės, akivaizdu, kad medikai palankiau vertina liberalesnį įstatymo variantą nei „valstiečių“ pirminį projekto variantą, kuriam po pateikimo buvo pritarta Seime, imantis keisti nuo sausio įsigaliojantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
„Akivaizdu, kad šita iniciatyva paprašyti ekspertų išvados pasiteisino. Ką galima pasakyti apžvelgus išvadas? Ekspertai sako, kad pirmiausia tai yra paciento ir gydytojo reikalas. Nė vienas iš apklaustų ekspertų nepritaria pirmajam valstiečių pasiūlymui 3.3.1, kuriam po pateikimo gruodį pritarė Seimas. Tai galima vertinti labai pozityviai, visi ekspertai iš esmės palaikė dabar įsigaliosiančio įstatymo pagrindu suformuluotą kompromisinį variantą“, – BNS sakė A.Armonaitė.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas šiemet Lietuvoje sukėlė daug diskusijų. Stipriausiai nuomonės išsiskyrė dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir jų naikinimo. Įstatyme, kuris įsigalios nuo sausio, sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, tačiau kitąmet ketinama svarstyti jo pataisas.
Seimas gruodį po pateikimo pritarė konservatyviam projektui, jis numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą. Šioms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, ragindami leisti įsigalioti jau priimtam liberalesniam pagalbinio apvaisinimo variantui. Dalies medikų viešai paskelbtame pareiškime teigiama, kad embriono apsauga argumentuojamos pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie trisdešimt pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.
Kilus ažiotažui, jam tuo pat metu registruotas tų pačių „valstiečių“ siūlymas atsisakyti pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus. Taip pat užsakyta nepriklausoma pataisų ekspertizė, toliau Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos Seime bus svarstomos pavasario sesijoje.