„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2013 06 01

Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Motieka: Gyvename prasiskolinusioje valstybėje

Tarpukariu Lietuvos valstybės darė tokius ekonominius šuolius, kokių galėjo pavydėti ir išsivysčiusios Vakarų valstybės. Taip buvo dėl to, kad Lietuva gyveno pagal kišenę ir nesiskolino, įsitikinęs Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Motieka. Pasak jo, dabar nuolat auganti Lietuvos valstybės skola yra pagrindinė bėda, galinti sukliudyti sukurti gerovę ateities kartoms.
Kazimieras Motieka
Kazimieras Motieka / LRS nuotr.

Lietuvai pavydėjo ir Vakarai

„Valstybė statoma ne tik savais, bet ir skolintais pinigais. Ji skolintais pinigais nuolat užkemša įvairias finansines skyles, o vėliau moka didžiules palūkanas, – Seime šeštadienį minint 25 – ąsias Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo metines kalbėjo K.Motieka. – Vis plačiau kalbama, kad valstybės užsakymų sistemoje vyksta nežabotos korupcijos lenktynės užsakymams gauti. Svarstoma, kaip panaudoti valstybės skolintus pinigus ir gauti kuo daugiau asmeninės naudos.“

Seimo archyvo/ Algirdo Sabaliausko, Pauliaus Lileikio, Jono Juknevičiaus nuotr./Priėmus Kovo 11-osios Aktą, AT vadovybė: K.Motieka, B.Kuzmickas, V. Landsbergis, Č.Stankevičius, A.Sakalas
Seimo archyvo/ Algirdo Sabaliausko, Pauliaus Lileikio, Jono Juknevičiaus nuotr./Priėmus Kovo 11-osios Aktą, AT vadovybė: K.Motieka, B.Kuzmickas, V. Landsbergis, Č.Stankevičius, A.Sakalas

Tarpukario Lietuva tokių problemų neturėjo ir vystėsi pavydėtinai spėriai. Taip buvo todėl, kad valstybė vystėsi ne skolintais, bet savais pinigais.

Pasak K.Motiekos, šiuo metu daug diskutuojama apie tai, kad mūsų šalies visuomenė sensta ir kad daliai gyventojų nėra kam mokėti pensijų, tačiau pamirštamos dar svarbesnės – mokesčių mokėtojų, darbingos visuomenės dalies problemos.

Esą dėl valstybės skolų Lietuvos laimėjimai ekonomikoje, kurie esą dažnai tėra net ne laimėjimai, o laimėjimų mitai, gyvenimo didžiajai daliai gyventojų nepagerina.

Kaip sektiną Lietuvai pavyzdį Nepriklausomybės Akto signataras pamini Estiją, kuri neva ne tik nesiskolina, bet sugeba paskolinti ir kitiems.

„Tarpukario Lietuva tokių problemų neturėjo ir vystėsi pavydėtinai spėriai. Taip buvo todėl, kad valstybė vystėsi ne skolintais, bet savais pinigais. Net ir krizės metais Lietuvos Vyriausybė, kuriai apie dešimtį metų vadovavo Juozas Tumelis, skolų neturėjo ir vadovavosi tuo, kad šalis neturi išleisti daugiau nei uždirbą. Todėl litas buvo tvirta valiuta. O ekonomika ir socialinis vystymasis darė tokius šuolius, kurių pavydėjo daugelis Europos valstybių“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo K.Motieka.

Geopolitinis stebuklas

Sveikinąmąjį žodį Seime tarusi buvusi Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė prisiminė, kad Lietuvos Sąjudis buvo stebuklingas istorinis lūžis.

„Nebijokime jaunajai kartai priminti, jog nepriklausomos Lietuvos atkūrimas – geopolitins stebuklas. Kai Lietuva paspsirendė atkurti barbariškos jėgos nutrauktą valstybingumo tradiciją, didžiosios Vakarų galios dar naiviai tikėjo Garbačiovo liberalizavimo procesu ir nesiekė SSRS žlugimo. Sąjūdžio žmonių, susitelkimas, itkėjimas nacionalinės valstybės idėja tuo metu buvo svarbiauisa varomoji jėga, varomoji jėga iš širdies ir praeities“, – sakė buvusi Parlamento vadovė.

Šeštadienį Kovo 11-osios salėje minimos Sąjūdžio 25 metų įkūrimo metinės, kur bus renkama ir nauja Lietuvos sąjūdžio vadovybė. Pastaruosius 12 metų jai vadovavo Rytas Kupčinskas.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdis įkurtas 1988 metų birželio 3 dieną. Jį sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.

Steigiamasis organizacijos suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22-23 dienomis.

Šis visuomeninis judėjimas siekė ir įgyvendino Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs