Įstatymo projektą, kuriuo 2020–2023 metais valstybės remiamas pajamas siūloma didinti 10 proc., o 2024-aisiais – prilyginti praėjusių metų MVPD, balandį registravo Seimo „socialdarbiečiai“ Irena Šiaulienė, Andrius Palionis, Algirdas Butkevičius ir Rimantė Šalaševičiūtė.
Dėl jo balsavo Seimas – po pateikimo pataisoms pritarė 66 parlamentarai, 3 susilaikė. Paprašyta Vyriausybės išvados.
SADM, poziciją derinusi su Teisingumo ir Finansų ministerijomis bei Lietuvos savivaldybių asociacija, šio projekto išvadą parengė. Anot ministerijos, padidinus valstybės remiamas pajamas, išaugs ir socialinę paramą gaunančių gyventojų skaičius bei parama, o tai esą neigiamai paveiks darbo paskatas, socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemą.
„Padidinus tik valstybės remiamų pajamų dydį, tačiau nepadidinus šalpos pensijų dydžio, šalpos pensijų gavėjai (neįgalūs asmenys, neįgalius asmenis prižiūrintys ar slaugantys asmenys, pensinio amžiaus asmenys) patektų į piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemą. Todėl nepagrįstai išaugtų socialinės pašalpos gavėjų skaičius, padidėtų šios paramos administravimo išlaidos, šalpos pensijų gavėjai būtų priversti kreiptis socialinės paramos, teikiamos iš dviejų šaltinių (socialinio draudimo fondo ir savivaldybių biudžetų), taigi šiems asmenims padidėtų administracinė našta“, – nurodo SADM.
Be to, ministerijos duomenimis, 2020-aisiais valstybė negalėtų sau leisti didinti remiamų pajamų. Ateityje tai taip pat verstų pasispausti.
„Įgyvendinus įstatymo projektą, dėl papildomai padidinto valstybės remiamų pajamų dydžio 2022 metais savivaldybėms neužteks skiriamų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, todėl, SADM preliminariais skaičiavimais, nuo 2022 metų [...], atsiras pareiga savivaldybėms papildomai skirti lėšų (55,5 mln. eurų) iš valstybės biudžeto minėtai savarankiškajai funkcijai vykdyti.
Be to, SADM preliminariais skaičiavimais, papildomai lėšų skirti iš valstybės biudžeto savivaldybių savarankiškajai funkcijai vykdyti reikės anksčiau, t. y. nuo 2021 metų“, – aiškina ministerija.
-
Romas Lazutka: ketinama įvesti 240–250 eurų dydžio minimalių poreikių krepšelį
-
Nauja koalicija: „socialdarbiečiams“ – proskyna į valdžią, rinkėjams – parodomasis šou
-
Dešimt svarbiausių valdančiosios koalicijos žadamų darbų
-
G.Kirkilas vaiko pinigus siūlo didinti iki 122 eurų
-
Gresia nauji mokesčiai? V.Šapoka ragina ruoštis augimo lėtėjimui ir ieškoti būdų padidinti biudžeto pajamas
Tiesa, SADM neatmeta siekio apskritai didinti valstybės remiamas pajamas: esą „išsamiai ir kompleksiškai įvertinus valstybės remiamų pajamų didinimo poveikį visai socialinės paramos ir socialinio draudimo sistemai bei finansines Lietuvos galimybes“, valstybės remiamų pajamų dydis galėtų būti ir didesnis nei dabar.
O dabar jis sudaro ne mažiau 50 proc. praėjusių metų MVPD arba 122 eurus.
2020–2024 metais laipsniškai didinti valstybės remiamas pajamas, kol jos pasieks MVPD, sutarė į koaliciją susibūrę „socialdarbiečiai“, „valstiečiai“, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei „tvarkiečiai“. Tiesa, partijos koalicijos sutartyje konkrečių dydžių neįvardijo.
I.Šiaulienė: apmaudu
I.Šiaulienė, inicijavusi aptariamas pataisas, kol kas nesiėmė daryti išvadų, ar SADM pozicija yra požymis, kad koalicijos sutartis nėra įgyvendinama. Tiesa, politikė dėl tokios ministerijos nuomonės apgailestavo.
„Apmaudu, kad ministerija mano ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos siūlomam įstatymo projektui nepritaria. Mūsų nuomone, tai padėtų nemažai daliai Lietuvos gyventojų, kurie šiandien balansuoja ties skurdo riba, pajausti realias permainas“, – atsakyme 15min nurodė ji.
I.Šiaulienė pažymėjo, kad 2018-aisiais skurdo rizikos riba siekė 345 eurus per mėnesį asmeniui, kuris gyvena vienas, o valstybės remiamos pajamos tebuvo 122 eurai. Ši suma, kaip nurodė ji, yra žemiau skurdo ribos.
Dabartinė valstybės teikiama parama nesuteikia skurdžiai gyvenantiems žmonėms bent kiek oresnio gyvenimo galimybės.
„MVPD apskaičiavome ne mes, o mokslininkai, tad natūralu, kad kylant kainoms, kinta ir MVPD, tačiau nepaisant MVPD kasmetinio perskaičiavimo, dabartinė valstybės teikiama parama nesuteikia skurdžiai gyvenantiems žmonėms bent kiek oresnio gyvenimo galimybės, dalis visuomenės įsukta į skurdo ratą, kuriame niekada nebus užtikrinti minimalūs poreikiai“, – aiškino parlamentarė.
Ji reiškė viltį, kad Vyriausybė supranta siūlymo reikšmę, o dėl įgyvendinimo esą bus galima tartis.
„Mūsų pasiūlymą būtų galima įgyvendinti palaipsniui, kasmet didinant valstybės remiamų pajamų dydį, kol galiausiai per 5 metus jis pasiektų nebe 50 proc. bet 100 proc. kasmet apskaičiuojamo MVPD. Manome, kad Vyriausybė supranta šio projekto svarbą, o dėl įgyvendinimo būdų tikrai galime diskutuoti“, – teigė I.Šiaulienė ir pridūrė laukianti galutinės Vyriausybės išvados.
„Tikime, kad Vyriausybė nėra abejinga Lietuvos žmonių skurdo problemoms ir ieškos ilgalaikių, perspektyvių bei nuoseklių būdų, kaip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje“, – komentavo ji.
Valstybės remiamų pajamų dydį tvirtina Vyriausybė. Nuo jo priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, papildomą išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir kita.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kitąmet miškų kirsim tiek pat, kiek šįmet: nepraėjo nė savaitė, o koalicijos sutartis jau laužoma?
