Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, kaip problema, šiandien vis dar išlieka itin opi, spaudos konferencijos metu teigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas.
Pasak jo, nerimą kelia tai, kad narkotinės bei psichotropinės medžiagos pradedamos vartoti dar mokykliniame amžiuje.
Penktadalis mokinių pabando mokykloje
2019 metais atliktas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas, kuriame dalyvavo ir 2 400 Lietuvos mokinių (15–16 metų), parodė, kad 19 proc. jų bent vieną ar du kartus bandė kokių nors narkotikų. Iš jų – 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų.
Pats populiariausias narkotikas jų gretose yra kanapės, taip pat vartojami LSD, haliucinogenai, ekstazė, kokainas.
4 proc. šalies mokinių patenka į aukštos rizikos kanapių vartojimo kategoriją. Ketvirtadalis mokinių sako, kad jas gauti yra lengviausia.
Tiesa, mokinių, kurie bent kartą vartojo narkotikų, palyginus su ankstesniais metais atliktais tyrimais, sumažėjo per du punktus.
„Jaunimas kiek rečiau naudoja naujas psichoaktyvias medžiagas, kurių poveikis panašus į tradicinių“, – pažymėjo R.Čiužas.
Daugiausia jaunimas vartoja rūkomų žolių mišinius ir skysčių formos medžiagas, mažiau miltelių, kristalų tablečių formos medžiagų.
Lietuva, pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą, viršija ES šalių vidurkį.
Labiausiai rinkoje šiandien yra papiltę sintetiniai kanabinoidai. Jų vartojimas Lietuvoje siekia 4,5 proc.
„Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo skaičiai maži, tačiau, iš tikrųjų, kelia nerimą, nes Lietuva, pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą, viršija ES šalių vidurkį, kuris sudaro apie 3,1 proc.
Tai nėra tik faktai ar pliki skaičiai, kurie yra iškalbingi, už jų, be abejo, slypi įvairios žmonių istorijos ir neramina, kad tos medžiagos pradedamos vartoti labai anksti“, – pažymėjo R.Čiužas.
Taip pat papildė, kad atsakomybė tenka ir tėvams bei globotiniams, kurie turėtų būti budrūs ir pastebėti nerimą keliančius ženklus.
Lengvas prieinamumas
R.Čiužo teigimu, šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje stebima „grįžtamo“ prie „tradicinių“ medžiagų vartojimo, tendencija – naujų narkotinių medžiagų esama mažiau, daugiau jaunuolių vartoja tradicines medžiagas.
Pasak jo, ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad narkotinių medžiagų vartojimas ir prieinamumas moksleivių gretose vis dar išlieka didelis.
Jo teigimu, „pasiūla praktiškai galima net mokyklos kieme. <...> po palange paliekamas ryšulėlis ir pinigai, kuriais atsiskaitoma už paslaugą“, – pavyzdį nurodė jis.
„Nebeturime rizikos faktorių dėl nežinomų medžiagų – jaunimo vartojimas ir prieinamumas kelia nerimą. Tyrimai rodo, kad prieinamumas prie narkotinių medžiagų – lengvas“, – teigė jis.
O tai kelia klausimų, kaip prieinamumą mažinti ir galiausiai apskritai užkardyti.
Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, atsiranda suklastotų medikamentų, pavyzdžiui, „Xanax“ tablečių, kurių sudėtyje randama pavojinga nauja psichoaktyvioji medžiaga.
Pasiūla praktiškai galima net mokyklos kieme.
Vartojant suklastotus vaistus, kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar net gyvybei.
Kokie požymiai išduoda apie narkotikų vartojimą?
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras spaudos konferencijoje teigė, kad daugelio jo pacientų problemos su narkotinėmis medžiagomis prasideda paauglystėje.
„Statistika, kiek ja galima tikėti, nėra džiuginanti. Drįsčiau sakyti, kad ji yra neraminanti. Ir kai kuriomis pozicijomis mes esame virš ES vidurkio, bet yra pozicijų, kur mes pirmaujame – kalbu apie elektronines cigaretes <...> statistika negailestinga.
Yra duomenų, rodančių, kad elektroninės cigaretės naudojamos ne tik legalioms medžiagos, bet ir nelegalioms medžiagoms naudoti“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, jeigu vartojamos medžiagos yra naujos, kurį laiką sunku pastebėti pakitusį jaunuolių elgesį, tačiau ilgainiui jie išryškėja.
„Keičiasi nuotaikos, dienos nakties režimas, dėmesys, susikaupimas, mažėja koncentracija, atsiranda naujų draugų ratas, dingsta įprasti buvę interesai ir po truputį lyg netyčia pradeda trūkti pinigų“, – narkotines medžiagas vartojančių paauglių požymius vardijo R.Badaras.
Sudėtyje gali būti net žiurkių nuodų
Gydytojas toksikologas dr. R.Badaras atkreipė dėmesį, kad narkotinių medžiagų pasiūla yra milžiniška bei klaidinanti – narkotinės medžiagos gali būti klastojamos ir sukelti staigią mirtį.
„Supraskime, apie ką mes šnekame, jeigu tos klasikinės medžiagos buvo „šešios sesės“, šešios, aštuonios medžiagos, tai dabar mes kalbame ne apie aštuonias medžiagas, o apie 800“, – pažymėjo jis.
Jo teigimu, narkotikus vartojantys gyventojai grįžo prie klasikinių medžiagų, nes patys pradėjo pastebėti, kokį pavojų sukelia neatsakingas eksperimentavimas.
„Labai dažnai tose medžiagose randama egzotinių priedų, pavyzdžiui, žiurknuodžių – 95 atvejai aprašyti su mirties atvejais. Buvo spėliojama, koks to tikslas, o tiesa pasirodė labai pragmatiška. Pasirodo, įdėjus į kanabinoidus žiurknuodžių, jų ilgiau išlieka organizme. <...> Žmonės, kurie tuos dalykus tiekia, kokių nors moralinių skrupulų, nepanašu, kad per daug turėtų“, – kalbėjo R.Badaras.
Žmonės, kurie tuos dalykus tiekia, kokių nors moralinių skrupulų, nepanašu, kad per daug turėtų.
Jo teigimu, situacija yra kiek geresnė, nei anksčiau. Tačiau ji gerėja per lėtai. Reikalingas aktyvesnis visuomenės švietimas, aiškinimas, kuo gali baigtis „nekaltai“ atrodantys bandymai.
Problema neretai ignoruojama
R.Badaro nuomone, dažnai problema yra neigiama.
Tam pritarė ir Socialinių projektų iniciatorius, „Aš Esu“ bendruomenės vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas. Jo teigimu, per daug energijos išnaudojama problemai slėpti, kai tuo metu galima būtų ją spręsti.
Be reikalo daug jėgų, resursų išeikvojame visokiems grimams, įvaizdžiams, po kuriais tyliai bijome ir laukiame, kuo čia viskas baigsis.
„Dažnai neigimą girdime iš pačių žmonių, iš jų aplinkos, o kartais ir instituciniu masteliu“, – sakė jis. Neretai mokyklos pačios neigia, kad jų įstaigoje egzistuoja ši problema.
„Be reikalo daug jėgų, resursų išeikvojame visokiems grimams, įvaizdžiams, po kuriais tyliai bijome ir laukiame, kuo čia viskas baigsis“, – kalbėjo jis.
Tiesiausias kelias į problemos sprendimą, pasak jo, yra jos pripažinimas.
„Pripažinus tiesą, lengviau atrasti tinkamas priemones, pripažinus tiesą apie egzistuojančią problemą, galime priimti ir adekvačius sprendimus“, – pažymėjo jis.
K.Dvarecko teigimu, sėkmės, išgijimo istorijų taip pat yra, bet problemos sprendimas niekada nebūna greitas, reikia kantrybės ir daug darbo.
