„Valstybėje, kuri rūpinasi savo piliečiais, negali būti tokių paradoksų, kokie yra Lietuvoje stebint du greta veikiančius įstatymus: Socialinių įmonių ir Užimtumo. Dabar asmuo, dirbantis socialinėje įmonėje, turi daug privilegijų ir laisvių – kaip ir jo darbdavys. Neįgalusis, įdarbintas eilinėje įstaigoje pagal Užimtumo įstatymą, negali gauti autorinio atlygio, išsiimti individualios veiklos pažymos ir pan. Jei darbdavys šį neįgalų darbuotoją siunčia tobulintis į užsienį, šis net negali gauti komandiruotpinigių! Daug metų kalbame, kad šių įstatymų nuostatos turi būti suvienodintos. Ne darbdavio statusas turi lemti valstybės pagalbą neįgaliam piliečiui. Deja“, – mintimis dalinasi LASS pirmininkas Sigitas Armonas.
Informacinės technologijos neregiams – langas į pasaulį, būdas kompensuoti negalią, priemonė dirbti ir užsidirbti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa, kurios tikslas – neįgaliųjų integracija, įgyvendinta. Ar tai reiškia, kad neįgalieji, o tarp jų – ir neregiai bei silpnaregiai, per 30 programos veikimo metų tapo lygiaverčiais visuomenės nariais, gaunančiais tas pačias paslaugas, turinčiais tas pačias galimybes?
„Visi mes galime pasirinkti šeimos gydytoją, operuojantį chirurgą ar ligoninę. Jei mums skiria reabilitaciją – galime pasirinkti reabilituojančią įstaigą. Tačiau apakęs žmogus rinktis negali. Įstaigą, kuri iš naujo mokys jį gyventi, valstybė parenka viešųjų pirkimų būdu pagal... žemiausios kainos kriterijų. Konkursus laimi įstaigos, kurios apie neregius tik skaitę knygose“, – sako Seimo narė Raminta Popovienė.
Informacinės technologijos neregiams – langas į pasaulį, būdas kompensuoti negalią, priemonė dirbti ir užsidirbti. Deja, dėl nekorektiško programavimo neregiai negali gauti informacijos LR Seimo svetainėje, negali įsigyti traukinio bilieto. Nors svetainės iš išorės atrodo patraukliai, neregiams skirtos teksto atpažinimo programos parodo tikrąjį, labai liūdną vaizdą. Iš 1600 viešojo sektoriaus svetainių neregiams pritaikyta 60. Deja, testuojant ne robotui, o neregiui vartotojui, paaiškėja, kad pritaikytų svetainių dar bent 10 kartų mažiau.
Tam, kad regos negalią turintys žmonės galėtų gauti daugiau informacijos, Seimo narė R.Popovienė teikė LRT įstatymo pataisas, kuriose numatyta, kad visuomeninis transliuotojas įgarsintų bent dalį savo transliuojamų filmų. Įstatymas buvo priimtas, tačiau tai tik maža dalis visų priemonių, atliepiančių neregių poreikius.
„Integracija pas mus dar tik žodis. Tribūnose kalbama apie tai, kad visuomenė yra lygiateisė, tačiau savivaldybėse kaip grybai po lietaus dygsta socialinių paslaugų centrai neįgaliesiems, į kuriuos draugiškai „po vienu stogu“ kviečiamos visos vietos neįgaliųjų organizacijos. Kažin, kodėl jos negali dirbti įprastiniame paslaugų centre? Juk getų laikai lyg ir pasibaigė“, – retoriškai klausia LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė.
