Kaip teigiama LASS kreipimesi į socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, Neįgaliųjų teisių komisijos narius, Seimo frakcijas bei jų narius, Europos valstybėse jau nebekyla klausimų, ar šuo vedlys yra būtinybė nereginčiam žmogui, tačiau Lietuvoje situacija nesikeičia jau dešimtmečius.
„Lietuvoje vis dar turime gana didelę socialinę atskirtį visuomenėje, kai regos negalią turintys žmonės negali gyventi visaverčio gyvenimo. Šiuo metu esanti pagrindinė pagalbinė priemonė gyventojams su regos negalia – baltoji lazdelė – neužtikrina visų galimybių saugiai judėti ir aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Turime pradėti kalbėti apie aktyvesnį valstybės įsitraukimą mažinant socialinę atskirtį ir plečiant techninės pagalbos priemonių aprašą, į jį įtraukiant ir šunį vedlį – kaip būtinybę regos negalią turinčiam žmogui“, – rašoma kreipimesi.
Lietuva atsilieka nuo kitų Europos valstybių
Rašte politikams taip pat pabrėžiama, kad Lietuva atsilieka ne tik nuo didesnių Europos valstybių, tačiau yra likusi ir vienintelė šalis Baltijos regione, kurioje žmonės su regos negalia turi patys rūpintis šuns vedlio įsigijimu bei priežiūra.
Skaičiuojama, kad per metus vidutiniškai Europoje šunimis vedliais tampa keli tūkstančiai keturkojų, o iš viso šiuo metu jų yra daugiau kaip 20 tūkst.
Latvijoje ir Estijoje yra paruošta arba ruošiama po 20 šunų, kurių rengimas nuo 90 iki 100 proc. kompensuojamas valstybės. Tokia praktika taikoma ir kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje šiuo metu yra daugiau kaip 2 tūkst. šunų vedlių. Suomijoje yra paruošta 250 šunų, Lenkijoje – 120.
Lietuvoje yra tik vienas šuo vedlys, kurio įsigijimu ir priežiūra rūpinasi pats regos negalią turintis gyventojas.
LASS atstovų teigimu, atlikti tyrimai užsienio valstybėse atskleidžia, kad žmonės su regos negalia, turintys šunį vedlį, jaučia daug didesnį pasitikėjimą, saugumą viešose vietose, yra labiau nepriklausomi. Keturkojis paskatina juos daugiau judėti, leidžia atrasti naujas veiklas, lankytis įvairesniuose renginiuose, koncertuose, įsilieti į visuomeninį gyvenimą.
Šuo vedlys – nepamainoma pagalba žmogui su regos negalia
Rašte politikams taip pat pažymima, kad su baltąja lazdele aklasis gali tik jausti, kas jam yra prie kojų ir aplink jas, tuo tarpu šuo vedlys gelbsti įvairiausiose situacijose.
„Šuo vedlys padeda rasti perėjas ir šviesoforus, saugiai kirsti gatvę, įveikti bet kokias kliūtis, taip pat ir esančias virš galvos, rasti įėjimus į pastatus, laiptines, liftus, nukreipti į laisvą vietą viešajame transporte, rasti vietą koncertuose, spektakliuose, varžybose bei kituose renginiuose, saugiai bei patogiai nuvykti į darbą bei orientuotis aplinkoje, taip pat kitose uždarose ar atvirose erdvėse. Be to, kelionės su keturkojais įveikiamos per daug trumpesnį laiką ir yra kur kas saugesnės nei vien tik su baltąja lazdele“, – teigiama LASS kreipimesi į politikus.
Jame taip pat akcentuojama ir šuns vedlio pagalba mažinant socialinius barjerus – su juo regos negalią turinčiam žmogui lengviau užmegzti pokalbius, gauti pagalbą, kai ji reikalinga, geriau jaustis psichologiškai.
LASS išsiųstame kreipimesi prašoma politikų suteikti galimybes regos negalią turintiems valstybės piliečiams gyventi visavertį gyvenimą, inicijuoti bei palaikyti įstatymo pataisas, kuriomis šuo vedlys būtų pripažinta kaip būtina techninės pagalbos priemonė regos negalią turinčiam gyventojui.
