Neries pakrantėje, šalia „Green Hall“ verslo slėnio, kuriamas parkas sparnuočiams. „Žmonės dažnai klaidingai mano, kad mieste gyvena tik žvirbliai, balandžiai ir kuosos. Iš tiesų Vilniuje gyvena apie 100 rūšių perinčių paukščių, dar dešimtys skirtingų rūšių atskrenda čia žiemoti. Paukščiai ir žmonės gali puikiai sugyventi ir miesto šurmulyje. Juo labiau kad Vilnius žalias ir pakankamai ramus miestas. Sparnuočiams juk reikia ne tiek ir daug – vietų perėjimui, maisto ir tam tikro saugumo“, – sako biomedicinos mokslų daktaras, biologas Darius Stončius.
Jis kartu su Vilniaus miesto apželdinimo specialistais atrinko keturias Lietuvos kraštovaizdžiui būdingų medžių rūšis, kuriomis apsodinta Neries krantinė. Paprastieji šermukšniai, grauželinės gudobelės, paprastieji putinai ir ožekšniai – visi šie medžiai gausiai veda uogas, kuriomis jau šį rudenį galės maitintis sparnuočiai.
Vilniuje gyvena apie 100 rūšių perinčių paukščių, dar dešimtys skirtingų rūšių atskrenda čia žiemoti, – sako Darius Stončius.
„Atrinkome medžių ir krūmų rūšis, kurie būtų neinvaziniai, „vietiniai“, o kartu būtinai brandintų vaisius. Taip tikimės miesto centre sukurti paukščiams gyventi itin tinkamą vietą. Sodinome ūgtelėjusius medžius, tad, manau, jau šį rudenį galėsime verslo centruose šalia dirbančioms įmonėms dovanoti žiūronus ar teleskopus, kad darbuotojai galėtų stebėti kaimynų sparnuočių gyvenimą“, – pasakojo vienas idėjos iniciatorių, SBA įmonės „Urban Inventors“ direktorius Lionginas Šepetys.
Kovą medžiuose čia pakabinti inkilai, kuriuose jau peri sparnuočiai. Vienas iškeltų inkilų – neįprastai didelis, kaip tikisi ornitologai, galbūt patrauks didžiojo dančiasnapio dėmesį. Šie paukščiai jau pamilo Vilniaus centrą – didysis dančiasnapis peri ir Sereikiškių parke, ir prezidentūros kieme, o paukščių mylėtojai šalia Neries juos gali pastebėti ir perėjimo metu, ir žiemą. „Manau, ši vieta krantinėje dančiasnapiui turėtų patikti – šalia upė, o gatvė, nors ir pačiame miesto centre, nelabai triukšminga, judėjimas nėra itin didelis. O jei dančiasnapis nepasirodytų, šioje vietoje tikrai galėtų apsigyventi klykuolė – dar viena ančių rūšis, perinti uoksuose arba inkiluose“, – svarstė biologas D.Stončius.
Dar vienas neįprastas inkilas iškilo ant „Green Hall“ verslo centro stogo. Kaip pasakoja D.Stončius, yra vilties, kad čia apsigyventi galėtų dar vienas į Raudonąją knygą įtrauktas paukštis – pelėsakalis.
„Daugelis nustemba išgirdę, kad iškėlėme inkilą pelėsakaliui – žmonėms sunku įsivaizduoti, kad plėšrusis paukštis galėtų gyventi visai šalia, miesto centre. Bet pelėsakalis toks yra – Vakarų Europoje jis gana įprastas miesto paukštis. Didžiuosiuose miestuose jie peri pačiame centre, senamiesčiuose, bažnyčiose, nišose pastogėse. Vien Berlyne jų peri daugiau nei 200 porų. Yra jų ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, pavyzdžiui, uostamiestyje pelėsakaliai peri Klaipėdos universiteto pastate. Medžioti jie skrenda į miesto pakraščius, laukus, nes minta peliniais graužikais, o štai gyventi renkasi kuo aukščiau“, – pasakoja biologas.
Pasak jo, prisišaukti pelėsakalį į miestą gali būti nepaprasta, ir tai gali užtrukti keletą metų, tačiau kitų Europos miestų patirtis rodo, kad tai yra įmanoma.
