Neries pakrantės atkarpa nuo „Krantinės arkos“ iki Mindaugo tilto – gerokai lygesnė, nei buvo dar pavasarį ar vasarą. Tiesa, kol kas tik 500 metrų.
Tvarko betonines pakrantes
Pasak mero R.Šimašiaus, jau kitąmet visa betoninė Neries krantinė Vilniuje turėtų atrodyti kaip tik taip. Tai miesto dalis palei upę dešiniajame krante nuo Žirmūnų iki Liubarto tilto, taip pat bus tvarkomas ir kairysis Neries krantas nuo Vilnios iki Verslo trikampio. Ir net ten, kur nėra betoninių krantinių, tarkim, nuo Centro iki Karoliniškių, galbūt bus galima pasivaikščioti takais.
„Kitais metais mes ne svarstysime, ką reikėtų daryti, o darysime, kad Neris būtų arčiau miesto. Atsiras kavinių, traukos centrų, kur galima bus kažką smagiai veikti“, – kalbėjo R.Šimašius.
Šiuo metu jau visiškai suremontuota apie 500 metrų dangos, vaikščioti ja saugiau ir patogiau. Išardžius daugiau kaip 2300 ištrupėjusių senų plokščių, iš krantinės buvo išvežta apie 1600 tonų statybinio laužo ir paklota apie 2 tūkst. kv. m tvirtos, ilgaamžės, sertifikuotos betoninės dangos.
Meras pabrėžė, kad dalis senųjų krantinės plokščių buvo dar pakankamai geros būklės, todėl jos panaudotos klojant šaligatvius Džiaugsmo gatvėje, kas kainavo dvigubai pigiau, nei tiesiant šaligatvį iš naujų plytelių.
Krantinės danga remontuojama įsiklausius į ekspertų rekomendacijas: atidengus senas plokštes, poliai atkasami iki pat vandens lygio, o plyšiai užtaisomi taip, kad ateityje upės vanduo neišplautų grunto. Specialistai įrengia ir šalčiui atsparų dangos sluoksnį, užtaiso siūles. Krantinės remonto darbai bus toliau tęsiami pavasarį, kai tik leis oro sąlygos.
Surengė kūrybines dirbtuves
Lapkričio mėnesį savivaldybė subūrė skirtingų interesų grupių atstovus – NT vystytojus, verslininkus, architektus, urbanistus, NVO atstovus ir miestiečius – į Neries krantinių dirbtuves. Šios dirbtuvės padėjo išryškinti skirtingų interesų grupių poreikius ir ambicijas dėl upės krantinių transformacijos masto, prioritetų. Buvo pasitelkti interaktyvūs sprendimai, skirtingų interesų grupių dialogas, kad įgyvendinant visam miestui svarbius interesus būtų užtikrintas ir projektų finansinis gyvybingumas, megztųsi partnerystės.
Neries krantinių atnaujinimo projekto įgyvendinimo grupės vadovas Martynas Marozas pristatė, kas šiose dirbtuvėse buvo nuveikta. Jo teigimu, dabar bandoma krantinėse likviduoti avarinę būklę ir jas pritaikyti miestiečių rekreacijai.
„Traukos taškų planuojame nemažai. Vienas iš jų jau dabar mėgstamas vilniečių, tai pieva prie Baltojo tilto. Norime tik šiek tiek perorganizuoti erdvę, kad tilptų dar daugiau iniciatyvų, būtų dar patogiau. Kitas taškas – priešais Tautinį olimpinį komitetą, ta erdvė bus skirta sporto pramogoms, taip pat ir kairysis krantas, kur įteka Vilnia“, – teigė M.Marozas.
Krantinė ties Koncertų ir sporto rūmais pagyvės atgaivinus pačius rūmus, galvojama, kad čia reikėtų sezoninio plausto ar laivelio, kuriuo būtų galima keltis į kitą Neries pusę.
Aktyviausiai naudojama erdvė prie Neries šiuo metu yra pieva ties Baltuoju tiltu. Jos kardinaliai pertvarkyti neketinama, tačiau šiek tiek pagyvinti žadama. Dėmesio sulauks ir pakrantė prie Energetikos ir technikos muziejaus bei prie Verslo trikampio.
Ne planuos, o veiks
Pasak R.Šimašiaus, jo pirmtakų pristatytas ir itin populiarintas grandiozinis projektas, kaip turėtų būti sutvarkytos krantinės, nėra visiškai pamirštas, tačiau iš jo paimtos tam tikros idėjos ir pritaikytos, kad pakrantės būtų patogios ir sutvarkytos.
„Skirtumas tas, kad kitąmet mes ne kalbėsime, ką daryti dar po metų, o kitais metais mes galėsime vaikščioti ir bėgioti šita krantine. Projekto grandioziškumas niekur nedingo, pinigai, kurie buvo numatyti krantinei sutvarkyti, bus tam panaudoti“, – tikino meras.
Šiuo metu savivaldybė taip pat rengia investicinius projektus ES struktūrinių fondų lėšoms, kurie suteiktų galimybę pagerinti palei Neries upę esančią infrastruktūrą. Iš viso planuojamos investicijos Neries krantinėje – 10,5 mln. Eur, iš kurių didžioji dalis – 8,5 mln. eurų sudarys ES integruotų teritorijų vystymo programos lėšos. Savivaldybė Neries krantinių sutvarkymui skirs 2 mln. eurų, dalį lėšų, tikimasi, skirs Vyriausybė.
Iš viso planuojama turėti 8 kilometrus traukos taškų. Pačios statybos turės prasidėti 2018 metais. Kiek kainuoja dabartiniai darbai, R.Šimašius nepasakė – esą kainuoja praktiškai tiek, kiek tvarkyti paprastą šaligatvį.
Pradėjo rugsėjo pabaigoje
Remonto darbai atkarpoje tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų prasidėjo rugsėjo paskutinėmis dienomis. Tuomet savivaldybė skelbė, kad prieš 40 metų įrengtoje ir neremontuotoje krantinėje daug kur ištrupėjęs betonas, išlindusi armatūra, o per nesandarias konstrukcijas patekęs upės vanduo yra išplovęs gruntą, todėl po krantinės pagrindu formavosi tuštumos, atsirado įgriuvos.
Šioje Neries pakrantės atkarpoje krantinės betoninės suirusios plokštės buvo atidengiamos iki upės lygio (kai kur ir giliau), esamos ertmės po danga užpildomos betonu, kad vanduo nebeplautų grunto, vėliau klota danga. Remonto darbai tęsėsi, kol leido oro sąlygos.