Laivų ir laivelių Neryje kasmet vis daugiau. Be didžiojo garlaivio, plaukiojančio nuo Karaliaus Mindaugo tilto link Valakampių ir Geležinio Vilko tiltų, plaukioja ir mažesni. Upę sostinės centre mėgsta ir baidarininkai. Jų ypač gausu savaitgaliais, plaukiančių po vieną ar grupelėmis.
Tačiau iš laivo ar baidarės matomi pakrančių vaizdai ne visada nuteikia itin maloniai.
Toliau nuo centro – liūdniau
Plaukiant Nerimi nuo Baltojo tilto aukštyn upe į akis pirmiausia krinta tai, kad miesto centre gyvenantys vilniečiai labai mėgsta sportuoti. Bėgikų gausu abiejuose upės krantuose. Kaip ir išėjusiųjų pasivaikščioti – lėtai ir ramiai, romantiškai ar žaismingai.
Tačiau kuo toliau nuo miesto centro, tuo vaizdas abipus Neries liūdnesnis. Jau praplaukus vietą, kur į Nerį įteka Vilnios upelis, kairysis krantas ima atrodyti itin nykiai – jokių įrengtų krantinių, jokių takų prie vandens pėstiesiems, bėgikams ar dviratininkams.
Dar toliau panašus vaizdas atsiveria iš abiejų pusių. Žolė, krūmai, vietomis net pražydę Sosnovskio barščiai neleidžia grožėtis upe nei nuo Antakalnio, nei nuo Žirmūnų pusės. Tik kai kur meškeres įmerkę sėdi žvejai.
Šienauja kelis kartus per sezoną
Vilniaus savivaldybės atstovų teigimu, miestas pakrantes kiek išgali, tiek tvarko. „Centrinėje miesto dalyje, kur Neries pakrantės sutvirtintos, taip pat Žirmūnų dalyje, kur įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, šienaujama 3 kartus per sezoną, kitose pakrančių vietose, kur nėra pėsčiųjų takų, dviračių takų, neužstatytos teritorijos – 1 kartą. Pakrantėse ir kitose neužstatytose teritorijose aptikti Sosnovskio barščiai naikinami“, – 15min.lt sakė Teritorijų tvarkymo poskyrio vedėja Rasa Ražanauskienė.
Jeigu šie pavojingi augalai veši privačiose valdose, tuomet jų savininkai privalo tvarkytis patys – savivaldybė juos įpareigoja nušienauti teritorijas raštu.
Tiesa, Neries pakrantėje esama ir gyventojų. Ant gražaus aptvarkyto kranto stovi palapinė, šalia – sofa. O kitame krante smilksta laužo dūmai, tik kas jį kūrena, neaišku, nes gal išgirdęs atplaukiantį laivelį, gal dėl kitų priežasčių ketinęs pasišildyti žmogus jau dingęs.
Tikra atgaiva akiai – Žirmūnų paplūdimys su nauja kavine, vaikų žaidimų aikštelėmis, smėliu ir tvarkingais takais.
Planų – daug, įgyvendintų – nė vieno
Planų, kaip atgaivinti, sutvarkyti Neries krantines, buvo ne vienas. Kol kas sėkmingesnis tėra laivybos Vilniuje gaivinimas, nes laivų daugėja, nuolat valomas upės dugnas, traukiami didžiuliai akmenys.
Populiarumo sulaukė ir antrą vasarą veikiantis restoranas ant vandens „Barža“. Geru oru čia patekti nėra itin lengva – norinčiųjų netrūksta. Šalia plūduriuoja ir tibetietiška arbatinė.
Tačiau kitos idėjos, pristatytos prieš kelerius metus, bent kol kas taip ir liko tik popieriuje. Prieš dvejus metus fotomenininkas Saulius Paukštys, Vilniaus rotušės ceremonmeisteris, sostinės istorija besidomintis menotyrininkas Saulius Pilinkus ir architektas Valdas Ozarinskas buvo užsidegę įgyvendinti Lietuvoje unikalią idėją – Neryje tarp Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų statyti plaustų koloniją, kur būtų galima kavos išgerti, ilsėtis ar net gyventi.
Vėliau minties apie gyvenamuosius būstus ant vandens atsisakyta, nes tam nepritarė Vilniaus savivaldybė. Tačiau net ir be jų projektas kol kas nepajudėjo iš mirties taško.
Pernai kalbėta ir apie meno galeriją netoli Karaliaus Mindaugo tilto, vietoje, kur nuo 2008-ųjų iki 2013 metų žiemos stovėjo „KultFlux“ meno platforma. Tai turėjo būti vienos tinklinės galerijos padalinys Vilniuje, kurioje parodos būtų eksponuojamos vieną dieną. Tačiau galerija taip ir nebuvo įrengta.
