„Labai sunku rasti ekonominių argumentų, kodėl įstatymu reikėtų nustatyti urėdijų skaičių, nes jokiam kitam sektoriui nėra taikomi tokie principai. Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos didinti miškų valdymo efektyvumą, mažinti urėdijų skaičių ir akivaizdu, kad toks įstatymas yra priimtas, kad būtų suvaržytos Vyriausybės galimybės įgyvendinti reformas šiame sektoriuje. Manau, kad čia yra labai baisus precedentas teisinėje valstybėje, kuomet yra priimamas įstatymas tam, kad būtų sustabdyta kažkokia reforma“, – BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, valstybės valdomų įmonių valdymas yra viena opiausių šalies problemų – jose yra korupcijos apraiškų, ištekliai valdomi neefektyviai, nesumokama pakankamai dividendų į valstybės biudžetą.
„Šis įstatymas yra ne tik reformos neįgyvendinimas, bet net kelio užkirtimas kažkokioms pertvarkoms“, – sakė N.Mačiulis ir pridūrė, kad ketvirtadienį Seime priimtos pataisos negina nei valstybės, nei jos gyventojų interesų, o tik urėdijas bei urėdus.
Seimas antradienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl pataisų, kurios nekeičia Lietuvoje veikiančių urėdijų valdymo bei veiklos modelio.
D.Grybauskaitė iš karto po balsavimo pareiškė, kad miškų ūkio pertvarka yra Vyriausybės atsakomybė, o įstatymą ji vetavo premjero prašymu. Premjeras pareiškė, kad įstatymo pataisos yra antikonstitucinės, o Seimo nariams galbūt „koją pakišo“ žinių trūkumas ir modernios vadybos nesupratimas.
Tokiu balsavimu Seimas užkirto kelią Aplinkos ministerijos planuotai urėdijų stambinimo reformai, dėl ko darbo netektų apie 350 darbuotojų. Jeigu Vyriausybė nuspręstų reformuoti miškų ūkį, jai teks prašyti Seimo keisti Miškų įstatymą.
