Praėjusį mėnesį susikūrusios asociacijos „Už saugias technologijas“ pirmininkė Jarūnė Rimavičė pareiškė, kad visuomenė nėra įtraukiama į diskusiją dėl 5G tinklo plėtros.
Pirmininkės teigimu, moksliniai tyrimai dėl nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės saugumo yra paneigti, o jų laikomasi tik dėl komercinio intereso.
„2011 m. tarptautinė vėžinių tyrimų agentūra IARC klasifikavo radijo dažnių elektromagnetinę spinduliuotę, kaip 2B grupės kancerogeną. Tai reiškia, galimai sukeliantis vėžį“, – sakė J.Rimavičė.
Vis dėlto, IARC radijo signalų spinduliuotę, į kurią patenka ir telefonų skleidžiama spinduliuotė, priskyrė „galimai kancerogeninis“ kategorijai.
Motyvuota tuo, kad yra riboto patikimumo įrodymų apie galimą spinduliuotės įtaką vėžiniams susirgimams. Toje pačioje 2B saugumo kategorijoje yra ir, pavyzdžiui, alijošiaus lapų ekstraktas, konservuotos daržovės ir svaigusis pipiras.
J.Rimavičė jau pirmąją pasisakymo minutę užsiminė ir apie 2018 m. JAV atliktą tyrimą su graužikais, kuris, anot moters, įrodė, jog 5G ryšys – kenksmingas. Tačiau minėtas tyrimas nėra vienareikšmis.
Tyrimo metu žiurkės nuo pat apvaisinimo buvo 9 valandas kasdien švitinamos itin aukštos energijos spinduliuote, intensyvumu lenkiančia tiek 4G, tiek ir 5G dažnyje naudojamas bangas.
Vėžinių susirgimų žiurkėse mokslininkai išties aptiko, tačiau tik vyriškos lyties žiurkėse, tačiau ne patelėse. Tai rodo, kad susirgimai nebūtinai susiję su spinduliuote. Vis dėlto šį tyrimą itin dažnai naudoja 5G ryšio priešininkai.
Tai, kad šiandien skirtingose šalyse yra skirtinga situacija, rodo, kad ir tarp mokslininkų nėra vieningos pozicijos.
J.Rimavičė pastebėjo, kad visuomenė turi teisę kelti klausimą, baimindamasi ilgalaikių ir galimai negrįžtamų naujos technologijos keliamų pasekmių bei kvietė stabdyti 5G tinklo plėtrą.
Institucijos „nerimą supranta“
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė diskusijos dalyviams aiškino, kad apie potencialias grėsmes visuomenė informuojama, o diegiant tinklą laikomasi higienos normose numatytų reikalavimų.
„Mes suprantame tą rūpestį, nėra pakankamai daug informacijos apie tą ryšį, nėra jis daug metų veikiantis [...] Tačiau visur pažymima, kad tiek, kiek turima duomenų apie elektromagnetinio lauko poveikį, tokių indikacijų, kad jis sukeltų neigiamą poveikį, – nėra“, – sakė I.Taraškevičienė.
Pasak jos, Lietuvos ir tarptautinės institucijos remiasi ne pavieniais, o patikrintais moksliniais tyrimais, kurie yra patikrinti keliskart, todėl rezultatai atitinka moksliškumui keliamus kriterijus.
Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas dalinosi pavyzdžiais iš 5G tinklą išplėtojusių valstybių, tokių kaip Prancūzija ar Jungtinė Karalystė.
Jo teigimu, Prancūzijoje ir JK atlikti matavimai rodo, kad 5G spinduliuotė veikia „protingiau“ ir siekia ryšio tik su šio ieškančiu imtuvu, pavyzdžiui, telefonu. Tuo metu dabartinė spinduliuotė į visas puses sklinda vienodai.
M.Žilinskas tikino, kad 5G ryšys yra nauja 4G ryšio versija, kuri savo esme nesiskiria nuo jau beveik dešimtmetį Lietuvoje naudojamos technologijos.
„Esmė liko ta pati. 5G nėra kažkoks baubas, kuris kardinaliai viską keičia. Tai yra jau turimų sistemų evoliucija“, – sakė RRT atstovas.
Pasak M.Žilinsko, klaidinga teigti, kad 5G ryšio stotys yra kenksmingesnės nei naudojamos dabar, nes tyrimai rodo, kad daugiausia spinduliuotės žmonės gauna ne iš ryšio stočių, o iš mobiliųjų telefonų.
Tačiau visur pažymima, kad tiek, kiek turima duomenų apie elektromagnetinio lauko poveikį, tokių indikacijų, kad jis sukeltų neigiamą poveikį – nėra.
Atsakymai – yra
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stiprių magnetinių laukų instituto docentas Vitalij Novickij, analizuojantis elektromagnetinių laukų poveikį ląstelėse, teigė, kad asociacijos keliami klausimai yra atsakyti.
Jo teigimu, mokslininkai metų metus tyrė elektromagnetinį poveikį žmogaus organizmui, tyrimai yra viešai prieinami, o pagal juos sukurtomis gairėmis kuriamos spinduliuotės taršos normos visame pasaulyje.
„Tos gairės, kurios dabar Lietuvoje tvirtinamos, jos neprieštarauja pasaulinėms. [...] Mūsų standartai nėra aukštesni ar kažkokie ypatingi“, – sakė V.Novickij.
Mokslininkas priminė, kad 5G dažnis negali prasiskverbti toliau viršutinio odos sluoksnio, todėl pavojaus dėl ilgalaikės žalos žmogaus organizmui nėra.
Esmė liko ta pati. 5G nėra kažkoks baubas, kuris kardinaliai viską keičia. Tai yra jau turimų sistemų evoliucija.
Jo teigimu, nėra akademinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ryšio technologijose naudojama elektromagnetinė spinduliuotė galėtų sukelti vėžinių susirgimų.
Siekia moksliškumo
Neišgirdęs atsakymų į savo klausimus diskusijoje dalyvavęs verslininkas Ugnius Kiguolis juos perskaitė garsiai. D.Kepenis priminė, kad visi klausimai konferencijos dalyviams buvo išsiųsti iš anksto.
SAM Visuomenės sveikatos departamento sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė pareiškė, kad U.Kiguolio minėti klausimai ministerijai yra žinomi.
„Teisės aktų keitimas ir mūsų pačių inicijuojamos veiklos yra pirmiausia tam, kad atlieptų ir teigtų mokslu arba įrodymais grįstus rezultatus. Lygiai taip pat ir rengiant higienos normų pakeitimo projektus“, – teigė R.Sketerskienė.
Jos teigimu, teisės aktai buvo pateikti mokslininkams ir suinteresuotoms visuomenės grupėms, buvo konsultuotasi su Europos Komisija.
„Kai kalbame apie 5G plėtrą, noriu patiktini, kad NVSC prevenciškai dalyvauja veikloje, kada vertinami ryšio operatorių teikiami projektai, bei vykdo operatorių įsipareigojimų stebėseną“, – paaiškino R.Sketerskienė.
Seimo nariui Valerijui Simulikui iškėlus klausimą, ar yra daugiau tyrimų, kurie leistų pateikti atsakymus tiek į U.Kiguolio, tiek į kitų tema besidominčių asmenų klausimus, pašnekovė paaiškino, kad institucijos remiasi turima informacija, tačiau vienareikšmio atsakymo nėra.
„Tai, kad šiandien skirtingose šalyse yra skirtinga situacija, rodo, kad ir tarp mokslininkų nėra vieningos pozicijos. Todėl šiandien pasakyti, kuri tiesa, kuri netiesa, yra sudėtinga“, – sakė R.Sketerskienė.
Negalima naudoti bet kokių dviejų mokslinių straipsnių, juos sulyginant vienas prie vieno.
SAM atstovės manymu, daugiau aiškumo į diskusiją įneštų ne pavieniai tyrimai, o tarptautinių institucijų ar, pavyzdžiui, Europos Sąjungos mastu atliekami tyrimai. Moteris paaiškino, kad ir šiuo metu remiamasi tarptautinių institucijų praktikomis.
Tuo metu V.Novickij priminė, kad mokslinis darbas moksliniam darbui nėra lygu. Pasak akademiko, dėmesį reikėtų kreipti į pripažintų geros reputacijos mokslinių žurnalų publikuojamą turinį.
„Negalima naudoti bet kokių dviejų mokslinių straipsnių, juos sulyginant vienas prie vieno“, – dėmesio akademinių publikacijų kokybei prašė VGTU atstovas.
Baiminasi įtakos imunitetui
Trečiadienį Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovo parlamente Dainiaus Kepenio vadovaujama Seimo sveikos gyvensenos komisija kvietė diskutuoti apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį.
Nuogąstaujama, kad 5G ryšys gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir imunitetui. Vis dėlto mokslininkai visame pasaulyje linkę dvejoti galima ryšio žala.
Daugiau apie elektromagnetinės spinduliuotės taršos normas – čia.
Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininko dr. Sergejaus Orlovo teigimu, su elektromagnetine spinduliuote „bendraujame“ jau daugiau nei 100 metų. Turėjome pakankamai laiko įsitikinti, kas kelia pavojų sveikatai, o kas ne.
Žalia šviesa plėtrai
Vyriausybė paskutinėmis gegužės dienomis iš esmės pritarė penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtrai iki 2025 metų. Taip tikimasi paspartinti ekonomikos augimą, valstybės konkurencingumą, naujų darbo vietų kūrimą, inovacijų ir informacinės visuomenės plėtrą.
5G ryšio plėtros gairių projekte numatyta, kad Lietuvoje jis turi būti pradėtas diegti kitais metais, o iki šių metų pabaigos turėtų būti priskirti radijo dažniai ir paskelbtas jų aukcionas.
Vyriausybei tvirtinti pateiktose gairėse numatyta, kad iki 2022 metų 5G ryšys turėtų būti įdiegtas bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys), o iki 2023 metų – visuose šiuose miestuose.
Iki 2025 metų ryšys turėtų būti įdiegtas miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“) ir kituose magistraliniuose automobilių keliuose, valstybinės reikšmės magistralinėse geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.
Tribūna skeptikams
Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Seimo duris atveria socialiniuose tinkluose aktyviems skeptikams.
Šių metų vasario 26 d. Seimo narys jau buvo sukvietęs 5G tinklo plėtrą skeptiškai vertinančius asmenis, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto (VU) fizikos profesorių emeritą Joną Grigą bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovę doc. Rasą Jančiauskienę.
Praėjusių metų balandį ir šių metų sausį su D.Kepenio pagalba konferencijas Seime organizavo skiepų nauda abejojantys asmenys. To paties Seimo nario dėka vakcinų skeptikai galėjo lankytis pas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorių.
Sovietinis palikimas
15min primena, kad Lietuvos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vertinimu, spinduliuotės normų didinimas nekelia pavojaus žmogaus sveikatai.
Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP) yra pareiškusi, kad nejonizuojanti spinduliuotė, kuriai priklauso ir 5G ryšys, nesukelia vėžio, nesukelia širdies ir kraujotakos sistemos ligų, nesukelia nervų sistemos susirgimų, nesukelia vyrų nevaisingumo, nesukelia vaikų vystymosi pokyčių.
Rusiškoje akademinėje literatūroje nedideles normas raginama diegti siekiant apsisaugoti nuo Vakarų medicinoje nepripažįstamų susirgimų, remiamasi negalavimais, patirtais nuo nenustatyto dydžio spinduliuotės. Kitaip tariant, normatyvai nėra grįsti Vakaruose pripažįstamais moksliniais tyrimais.
Neretai be pagrindo neigiamas požiūris į 5G tinklo plėtrą šiemet virto agresijos protrūkiais. Pavyzdžiui, dėl sąmokslo teorijos, neva 5G tinklas susijęs su COVID-19 sklaida, Jungtinėje Karalystėje buvo sunaikinta dešimtys ryšio stulpų.
