2020 04 19

Nerimas dėl COVID-19 židiniu tapusio „Klaipėdos hospiso“ – nerandama norinčiųjų dirbti

Dėl koronaviruso protrūkio „Klaipėdos hospise“, kai infekcija nustatyta keturioms dešimtims darbuotojų ir pacientų, sekmadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje surengtas ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdis. Aiškėja, kad trūksta slaugytojų, kurios sutiktų dirbti koronaviruso židiniu virtusiuose globos namuose. Pasigirdo siūlymų į pagalbą pasitelkti ir karo medikus.
„Klaipėdos hospisas“
"Klaipėdos hospisas" tapo koronaviruso židiniu. Šeštadienį paaiškėjo, kad čia užsikrėtė 40 asmenų: 30 pacientų ir 10 darbuotojų. / 15min nuotr.

Klaipėdoje atsiradus koronaviruso židiniui prieglaudoje, susidurta su problema, jog niekas nenori dirbti hospise. Baiminamasi, kad nebus kam prižiūrėti garbaus amžiaus pacientų. Šiuose privačiuose globos namuose susirgo 30 pacientų ir 10 darbuotojų. Situacija kebli – izoliuotis turėjo visi darbuotojai, nes turėjo kontaktų su sergančiaisiais ir neliko kam dirbti su garbaus amžiaus pacientais.

Šiuo metu yra 8 pacientai, kuriems koronavirusas nenustatytas. Svarstoma, juos išleisti į namus pas artimuosius, jei ir antrasis testas būtų neigiamas. Šiuo metu jie izoliuoti nuo sergančiųjų. Tačiau, kaip teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, didelė tikimybė, kad jie, ilgą laiką gyvenę kartu su sergančiaisiais, taip pat susirgo.

Ekstremalių situacijų komisijos nariai sekmadienį svarstė, kur būtų galima laikinai apgyventi aštuonis privačių globos namų gyventojus.

Visame regione ieškoma galinčių dirbti hospise ir slaugyti sergančiuosius, tačiau kol kas pastangos – bevaisės. Darbuotojai, patikino neisiantys dirbti, net jei būtų mokomi dvigubi ar trigubi atlyginimai. Kai kurie, pasirinko likti prastovose savo darbovietėse, nei eiti dirbti į hospisą su sergančiais.

Skaičiuojama, kad reikėtų bent penkiolikos darbuotojų, padirbėti „Klaipėdos hospise“, Jūros gatvėje.

Sutarta, kad sergančiųjų, kuriems ir taip buvo reikalinga globa, nepervežti kitur. Taip esą būtų didesnė rizika tiek dėl jų sveikatos, tiek dėl aplinkinių.

Klaipėdos Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro direktorius Viljaras Reigas siūlė vežti sergančius į įstaigas, kurios turi infekcinių ligų skyrius ir reikiamą personalą, tačiau toks pasiūlymas atmestas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė siūlė pasitelkti karo medikus, jei iš šalies neatsirastų norinčiųjų dirbti. Privačių klinikų medikai sutelkti dirbti mobiliuosiuose punktuose, karščiavimo klinikoje.

Nuspręsta kreiptis į regiono ligonines, kad šios padėtų.

Sekmadienį paaiškėjo, kad hospisui padėtų penkios slaugytojos iš Jūrininkų ligoninės, dar ketinama įdarbinti penkis studentus.

Savivaldybė įpareigota suteikti visas saugos priemones.

Pirmadienį planuojama pakartotinai ištirti ir aštuonis likusius pacientus, kuriems pirmuoju testavimu atsakymai buvo neigiami.

„Klaipėdos hospiso“ direktorė Rasa Dagienė patikino, kad slaugytojų nepakaks. Reikia ir medikų pagalbos. „Jie yra labai jautri visuomenės dalis, turime į tai turime atsižvelgti. Mane gąsdina mintis, kad čia galėtų dirbti ir kariai. Įsivaizduokite, kaip į tai reaguotų močiutės“, – teigė R.Dagienė.

Pirminiais duomenimis virusas į „Klapėdos hospisą“ pateko per darbuotoją, dirbusią keliose vietose.

Šeštadienio vakarą šiuose privačiuose globos namuose užfiksuota ir pirmoji mirtis. Globos namų gyventojui buvo diagnozuota ir onkologinė liga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų