„Vakar teko apsilankyti Palangos botanikos parke. Akį patraukė daugybė nupjautų medžių kelmų. Takeliai buvo išvažinėti sunkiasvorės technikos. Kiek tolėliau, nuošalioje vietoje pamatėme sukrautas didžiules rietuves storų pušų ir kitų medžių rąstų. Šalia stovėjo medienos apdirbimo įranga, greta kurios matėsi milžiniška krūva pjuvenų (po parką vaikščiojome vakare, po darbo valandų, todėl tuo metu pjovimo darbai nevyko). Vaizdas panašėjo ne į botanikos parką, o į miško kirtimo vietą arba lentpjūvę“, – 15min pasiekė susirūpinusio parko lankytojo laiškas.
Anot jo, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad dauguma medžių – sveiki. Todėl ir susirūpinta, kodėl pjaunami medžiai. „Panašu, kad tai nebuvo nudžiuvusių ar sergančių medžių priežiūros rezultatas. Kasmet apsilankius Palangos botanikos parke jis atrodo vis „plikesnis“. Apskritai kyla klausimas, ar botanikos parkas yra vieta tokioms miško pjovimo ir medienos apdirbimo operacijoms“, – svarstė poilsiautojas.
Parko vadovas Valdas Pakusas, išgirdęs klausimą apie pastebėtus nupjautus medžius, atsiduso: „Vyksta natūralūs parko priežiūros darbai“. Anot jo, kasmet parke dalis medžių nukertama jų vietoje pasodinami nauji. Vienais metais pasodinama daugiau, kitais mažiau .
„Jei neprižiūrime, nekirstume sausų ar ligotų medžių, tie patys palangiškiai ir svečiai pirštu badytų, kad neprižiūrime. Tai parkas, ne rezervatas, kad be priežiūros būtų galima palikti“, – teigė V.Pakusas.
Ant jo, parke daugiausiai auga pušų ir juodalksnių. Nukirsta mediena vėliau panaudojama tų pačių lankytojų reikmėms: tvarkomi suoleliai, mediniai takeliai. Tam netinkama mediena parduodama gyventojams kaip kuras, arba smulkinama.
„Tai, ką iškertame, tą pasodiname“, – pridūrė pašnekovas. Kartu jis pasidžiaugė, kad žmonės reaguoja ir nėra abejingi.
