Netrukus bus trys savaitės, kai Stoties gatvės 3-iajame name gyvenantys pasvaliečiai baiminasi kiekvieną akimirką atsidurti po žeme. Plyšys, atsiradęs pastato sienai atšokus nuo pamatų, kasdien didėja. Jau dabar į jį galima nesunkiai įkišti ranką, o gal net ir galvą. Nuo grindų atitrūko ir ant lubų pakibo šio statinio kaminas, ėmė skeldėti sienos. Stebėdami naujus plyšius žmonės baiminasi, kad netrukus nuo sienų atsiskirs ir lubos.
Anot E.Lapinskienės, netrukus bus trys savaitės, kai ji, o drauge ir visi kaimynai gyvena apimti nežinios ir baimės nebeatsibusti gyvi.
Neįsivaizduoja didesnės nelaimės
„Jei namui sugriuvus išliksime gyvi, vieniems mūsų jau numatyta pastogė prieglaudoje, kiti bus gabenami į kažkokį savivaldybės būstą“, – tokie buvo pirmi griūvančio Stoties gatvės namo gyventojos Emilijos Lapinskienės žodžiai, pasakyti LŽ. Moteris juos ištarė raudodama. Ji tvirtino, kad didesnės nelaimės, kaip kasdien laukti, kada prasivėrusi žemė praris ir ją, ir visą užgyventą turtą, negalinti nė įsivaizduoti.
Anot E.Lapinskienės, netrukus bus trys savaitės, kai ji, o drauge ir visi kaimynai gyvena apimti nežinios ir baimės nebeatsibusti gyvi. „Pirmas mus ištikusią nelaimę pajuto sūnus, įsirengęs butą namo rūsyje. Tądien sprogo į jo butą nuvesti vandentiekio vamzdžiai. Sūnus išsikvietė tarnybą. Sutvarkę gedimą meistrai išėjo į kiemą parūkyti ir žagtelėjo, kai pamatė, kad namo pamatas jau atsiskyręs nuo sienos“, – pasakojo išsigandusi moteris.
Rytais džiaugiasi nubudusi gyva
E.Lapinskienė teigia, jog kasryt atsibudusi iš pradžių pasidžiaugia, kad dar yra gyva ir kad namas ant jos neužgriuvo. Tada skubiai eina į kiemą žiūrėti plyšio. Tą patį daro ir jos kaimynai. Kiti pasvaliečiai irgi stebi plyšimo eigą. Negana to, pradėjo sparčiai dubti prie įėjimo į namą esantis žemės plotas.
Kita griūvančio septynbučio gyventoja Vita Latvienė guodėsi tik šią vasarą pasidariusi remontą, o jos bute tarp sienų ir lubų jau pradėjo vertis plyšiai, suskilinėjo ir pačios sienos. Moteris sakė žinanti, kad dėl karstinių reiškinių griūvančių namų gyventojai pinigų iš valstybės gauna labai mažai.
Pasvalio rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas tikino kone kasdien sustojantis apžiūrėti namo.
Kampininkų dalia
„Smengančiame mūsų name gyvena 19 žmonių, iš jų 9 – vaikai, 4 – neįgalūs, 4 – bedarbiai. Nė vienas jau nebeišgalėsime įsigyti savos pastogės, tad visą likusį gyvenimą turėsime nugyventi būdami kampininkai“, – aimanavo E.Lapinskienė. Moteris pasakojo, kad vieną mažučius vaikus auginančią šeimą baimė jau išginė iš namo - jie negalėjo rizikuoti vaikais, tad prisiglaudė pas tėvus, gyvenančius Pasvalyje. Dar viena jauna šeima, pasiėmusi nemenką paskolą ir neseniai susiremontavusi visą butą, jaučiasi itin sugniuždyta ir dėl pinigų, kuriuos investavo į nuosavą būstą, ir dėl savo ateities.
„Anksčiau niekada nebūčiau pagalvojusi, kad 1957 metais statytas itin tvirtas plytų pastatas galėtų sugriūti. Bet dabar, atsidūrusi ties praraja, prisiminiau savo vaikystę, kai gyvenau netoli šio namo. Labai gerai atsimenu, kad toje vietoje, kur jis dabar stovi, žiojėjo didžiulės duobės, į kurias mes, vaikai, subėgdavome žaisti. Visai tikėtina, jog jau tada lygumų krašte Pasvalyje tos duobės buvo atsiradusios dėl karstinių reiškinių. Prieš penkiasdešimt metų niekas tų reiškinių netyrė, duobes užpylė, pastatė namą, o dabar štai jis ir smenga“, – svarstė V.Latvienė.
Rengiasi evakuacijai
Pasvalio rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas tikino kone kasdien sustojantis apžiūrėti namo. Jis teigė, kad nekantriai laukiama vakar išvykusių mokslininkų geologų išvadų. Pasvalio savivaldybės administracija jau ieško, kur apgyvendinti šio septynbučio gyventojus. Sutarta, kad vienus priimtų senelių namai, o kitiems būtų parūpintos vietos viename iš savivaldybei priklausančių namų, kuris neseniai suremontuotas. Jau susitarta dėl autotechnikos iškeldinamų gyventojų turtui pervežti.
