Šie sklypai įeina į 18 ha teritoriją Šiauliuose, kur numatoma plėsti karinę infrastruktūrą, reikalingą NATO sąjungininkams Lietuvoje priimti.
Šios bei Ukmergėje esančios teritorijos įtraukimui į karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą trečiadienį pritarė Vyriausybė. Infrastruktūros įtraukimas į šį sąrašą lengvina biurokratinę naštą ją vystant.
Šiauliuose bus kuriama karinė infrastruktūra, skirta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje dislokuotų sąjungininkų aviacinių pajėgumų – orlaivių, įrangos ir personalo – saugumui užtikrinti ir priimančiosios šalies paramos funkcijoms vykdyti, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pateiktuose dokumentuose.
Kaip nurodo ministerija, Šiaulių karinis aerodromas yra numatytas kaip vienas iš pagrindinių sąjungininkų pastiprinimų atvykimo į Lietuvą kelių iškilus poreikiui vykdyti ginkluotą gynybą.
„Sąjungininkai, vertindami priimančiosios šalies gebėjimą užtikrinti priimančiosios šalies paslaugų visumą, atsižvelgia ir į gebėjimą užtikrinti personalo, įrangos bei informacijos saugumą. Šiuo atžvilgiu visais lygmenimis gaunamos pastabos bei neigiami vertinimai dėl nepatenkinamos saugumo situacijos, susijusios su nepakankamu atstumu nuo perimetro ribos iki kritinės infrastruktūros“, – teigia KAM.
Ji teigia, jog vieno sklypo riba yra per arti riedėjimo tako ir vieno iš peronų, kur dislokuojami ne tik krovininiai, bet ir žvalgybiniai orlaiviai su ypatingai jautria žvalgybine bei ryšių įranga.
Pasak ministerijos, tai daro neigiamą įtaką priimant sprendimus dėl sąjungininkų pajėgumų dislokavimo Šiauliuose, o norint pagerinti situaciją būtina išplėsti Šiaulių karinio aerodromo teritoriją, kuri yra tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos dalis.
Numatyta karinei infrastruktūrai teritorija yra šalia aerodromo, į ją įeina ir du fiziniam ir juridiniam asmenims priklausantys sklypai. Pasak ministerijos, privačios žemės sklypas, priklausantis fiziniam asmeniui, yra įsiterpęs tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijoje tarp ploto, kurį valdo kariuomenė, ir ploto, kurį valdo Šiaulių oro uostas.
„Paminėtas privačios žemės sklypas yra ypač arti prie orlaivių kilimo-nusileidimo tako „R“, todėl gali būti panaudotas nepageidautinai veiklai, kuri gali kelti grėsmę Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje esančiam personalui, orlaiviams ir įrangai. Užkardyti šias grėsmes privačiame sklype būtų sudėtinga tiek teisiškai, tiek fiziškai, nes patekimas į asmens nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra užtikrintas nustatytu kelio servitutu“, – teigia ministerija.
Pasak jos, šalia paminėto žemės sklypo yra numatyta sąjungininkų dislokavimui skirtos karinės infrastruktūros statyba.
„Siekiant užtikrinti karinės teritorijos perimetro vientisumą bei Aviacijos bazėje dislokuotų (galimų dislokuoti) aviacinių ir sausumos pajėgumų apsaugą, būtina suvaldyti iš į karinę teritoriją įsiterpusio privataus žemės sklypo kylančias grėsmes, būtina užtikrinti karinę šio žemės sklypo kontrolę, todėl jį reikia paimti visuomenės poreikiams“, – nurodo KAM.
Nerimo pareigūnams kelia ir juridiniam asmeniui priklausantis sklypas, esantis arti perono, kuriame laikomi Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariniai, įskaitant ir specialiosios paskirties, orlaiviai ir įranga.
„Šalia esantis žemės sklypas sudaro sąlygas nepageidautinai veiklai, kuri gali kelti grėsmę MA3 perone esančiam personalui, orlaiviams ir įrangai. Siekiant suvaldyti išvardytas grėsmes bei užtikrinti tinkamą MA3 perone esančių orlaivių, įrangos bei personalo saugumą, būtina išplėsti kontroliuojamą LK KOP AB teritoriją ir saugiu atstumu perkelti perimetro ribas (kad būtų panaikinta galimybė fiziškai arba radijo slopintuvais paveikti MA3 perone esančius orlaivius, įrangą bei personalą)“, – teigia ministerija.
Į Vyriausybės sudaromą karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą taip pat įtraukta apie 192,5 ha teritorija Ukmergės rajone, kur planuojama statyti infrastruktūrą Lietuvoje dislokuojamiems sąjungininkų kariams.
Anksčiau ministerija BNS teigė, kad vyksta diskusijos su partneriais, tariamasi dėl sąlygų, todėl plačiau šių planų nekomentavo.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, ši teritorija parinkta atsižvelgus į tai, kad čia bus sudarytos sąlygos vykdyti individualų ir kolektyvinį karinį rengimą, be to, ji yra netoli magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys ir karinių poligonų: nuo Gaižiūnų poligono Jonavos rajone ją skiria 40 km, o nuo Generolo Silvestro Žukausko poligono Pabradėje – 90 kilometrų.
Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, Berlynas įsipareigojo į Lietuvą iki 2027-ųjų perkelti karių brigadą. Savo ruožtu Vilnius pažadėjo paruošti tam reikalingą infrastruktūrą.
