Neringos vicemeras socialdemokratas Narūnas Lendraitis sako, kad neringiškiai nusiteikę imtis akcijų, nes neskubama atsižvelgti į jų pageidavimus.
„Svarstome visokias galimybes – gal kokią akciją ar įspėjamąjį streiką organizuoti (...). Yra nevyriausybinės organizacijos, verslo struktūros, tam tikros visuomenės grupės, kurios susiduria su ta problema. (...) Įsivaizduoju, kad iš Vilniaus bokštų atrodo, jog viskas gerai yra, bet reikia praktiškai pasivažinėti ir pamatyti tą situaciją“, – BNS kalbėjo N.Lendraitis.
Anot jo, galimybė keltis per Kuršių marias be eilės nėra privilegija, žmonės nevažinėja šiaip sau, nepramogauja, jiems reikia vykti į darbą, tvarkyti reikalų ar gauti paslaugų.
Neringos tarybos narys liberalas Andrius Bagdonas BNS teigė, kad panaikinus galimybę keltis be eilės, nuolatiniai Neringos gyventojai patiria problemų.
„Kurie dirba Klaipėdoje arba dirba Neringoje ir iš Klaipėdos atvažinėja, susiduria su tam tikrais nepatogumais, nes kartais eilės būna tikrai didelės ir sunku jiems planuoti laiką – ar į darželį veža vaiką, ar į ligoninę, ar iš darbo grįžti“, – tikino politikas.
N.Lendraitis pabrėžė, kad dažniausiai eilės prie keltų nusidriekia savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Smiltynės perkėlos viešųjų ryšių specialistas Jevgenijus Bardauskas BNS teigė, kad nuo 2005 metų kartu su Neringos ir Klaipėdos savivaldybėmis suderinta neatlygintino kėlimo tvarka numatė galimybę Neringos gyventojus kelti be eilės. Situacija pasikeitė, kai nemokamų leidimų išdavimą perėmė Kelių direkcija.
„Ji patvirtino naują kėlimo tvarką ir numatė, kad pirmenybę turi tik specialusis transportas“, – tvirtino J.Bardauskas.
Kelių direkcija teigia tik išduodanti leidimus keltis nemokamai, nes ji atsakinga už šios paslaugos kompensavimą, tačiau ji nereguliuoja Smiltynės perkėlos paslaugų tvarkos.
„Čia mūsų galios pasibaigia, neturime tokių galių, kad galėtume apspręsti lengvatas ar išskirti tam tikras grupes“, – BNS sakė Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. Jo žiniomis, dar 2003 metais susisiekimo ministras tokias eiles be eilių uždraudė.
V.Andrejevas abejoja, ar reikėtų neringiškiams numatyti privilegiją be eilės keltis per Kuršių marias: „Kad tų eilių nėra. Tai klausimas, ar yra būtinybė“.
Jo nuomone, „eilė be eilės“ diskriminuoja kitus keleivius, todėl tokią išlygą įteisinti galėtų tik įstatymas.
Parlamentaras Gintaras Vaičekauskas praėjusią savaitę Seimo narius informavo, kad peticiją dėl naujos kėlimo tvarkos jau pasirašė 800 žmonių.
Reaguodamas į tai, susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad su Neringos valdžia bus bandoma rasti kompromisą. Anot jo, iki šiol buvo piktnaudžiaujama teise keltis nemokamai – šiemet jau panaikinta 2,6 tūkst. neteisėtai išduotų leidimų.
Neringos tarybos narys liberalas Andrius Bagdonas BNS teigė, kad panaikinus galimybę keltis be eilės, nuolatiniai Neringos gyventojai patiria problemų.
„Mes esame pavedę vietinei valdžiai pasiūlyti patį protingiausią mechanizmą. (...) Čia yra viena medalio pusė. Kita, kad iki šiol į Nidą, į Smiltynę keldavosi daug žmonių, kurie nelegaliai gaudavo tą leidimą. Vien šiais metais, kai Kelių direkcija perėmė iš savivaldybės funkciją išdavinėti leidimus, jau 2,6 tūkst. leidimų panaikinome. Dabar skundai yra iš vietinių gyventojų, bet buvo skundų iš visų kitų žmonių, kodėl be eilės keliasi prabangūs automobiliai – vienas nemokamai, antras be eilės. Reikia ir šitą dalį suvaldyti, bet taip staigiai nepavyks“, – aiškino R.Masiulis.
Pasak Neringos tarybos nario A.Bagdono, naują kėlimosi per Kuršių marias tvarką Kelių direkcija patvirtino šių metų pradžioje, tačiau tik birželio pradžioje direkcija perėmė leidimų išdavimą. Iki tol juos suteikdavo Neringos savivaldybė.
A.Bagdono žiniomis, Neringoje deklaruota 5 tūkst. gyventojų, iš jų pilnamečių – apie 4,3 tūkst., o leidimų keltis nemokamai ir be eilės pernai išduota 8 tūkst.
