Lapės ėdalo ieškoti traukia net į neringiškių būstus. Medžiotojai tikina, kad žmonių nebijantys gyvūnai yra anomalija, atsiradusi dėl per didelės populiacijos.
„Juokingiausia buvo, kai manęs paprašė nušauti lapę, kuri įsidrąsino eiti į vienos garsios poilsiavietės virtuvę. Ji ateidavo į maisto ruošimo patalpas, nekreipdama dėmesio į žmones paėsdavo ir ramiai pasišalindavo“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Neringos medžiotojų klubo „Girinis“ pirmininkas Gintautas Ovidijus Baltrūnas.
Pasak Neringos savivaldybės administratoriaus Algimanto Vyšniausko, neseniai lapė užpuolė Neringos užkardos pasienietį ir apkandžiojo jam veidą. Prieš kurį laiką Neringos policininkai nušovė usūrinį šunį, šmirinėjusį prie savivaldybės administracijos pastato.
Anot G.O.Baltrūno, visi šie faktai rodo, kad lapių ir usūrinių šunų Kuršių nerijoje privisę itin daug. „Kiekvieną savo narį, išduodami jam medžioklės lapą, įpareigojame nušauti bent vieną lapę. Patykoti jų nėra sunku, prie medžioklės bokštelio primėtai žuvų, lapės susigundo ir ateina. Šiemet jau patiesėme 16 lapių ir 18 usūrinių šunų“, – pasakojo medžiotojų klubo pirmininkas.
G.O.Baltrūno manymu, lapių Kuršių nerijoje priviso dėl draudimo medžioti draustiniuose bei Neringos gyvenvietėse. Taip pat dėl to, kad plėšriųjų gyvūnų medžioklė nėra populiari.
Nors nei šiais metais, nei praėjusiaisiais pasiutligės židinių Neringoje neužfiksuota, gyventojai turi būti atsargūs, nuo laukinių gyvūnų laikytis atokiau. Specialistų manymu, nutriušę, gyvenvietėse ėdalo ieškantys gyvūnai dažniausiai būna išstumti iš vados ir nusilpę.
Seimas praėjusią savaitę per Medžioklės įstatymo pataisų svarstymą nepritarė Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) uždrausti medžioklę. Komitetas siūlė, kad gyvūnų populiacijos reguliavimu užsiimtų KNNP direkcija. Tačiau šioje valstybinėje įstaigoje nėra nė vieno žmogaus, turinčio teisę medžioti.
