Kreipimosi rašte nurodoma, kad dar 2015 metais Neringos savivaldybės taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos aukščiausius vadovus dėl statinių griovimo Neringoje pasekmių bei žalos atlyginimo, nes tų pačių metų gegužės 19-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą priteisti žalos atlyginimą už nugriautą pastatą Juodkrantėje Neringos savivaldybei bei Lietuvos valstybei ir taip paskelbė nuosprendį visai Neringos bendruomenei.
Primenama, kad valstybė jau pralaimėjo dvi panašias bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl griovimų Kaune ir Molėtuose, biudžetui buvo padaryti milijoniniai nuostoliai. Neringoje tokių objektų turima net 6, todėl iš biudžeto gali tekti mokėti ir kelis, ir keliolika milijonų eurų.
Neringos savivaldybei, valdančiai tiek svarbių infrastruktūros objektų, tai būtų itin didelė našta – jau vien dėl lėšų poreikio avarinės Preilos krantinės atkarpos tvarkymui, kurio nebegalima atidėlioti. Šių darbų kaštai siektų daugiau kaip 3,5 mln. eurų, kai tuo tarpu visas metinis Neringos savivaldybės biudžetas – 10 mln. eurų.
Šių darbų kaštai siektų daugiau kaip 3,5 mln. eurų, kai tuo tarpu visas metinis Neringos savivaldybės biudžetas – 10 mln. eurų.
Neabejojama, kad priteistos žalos atlyginimas Neringos savivaldybės ir valstybės biudžeto sąskaita bei tikėtini panašūs sprendimai ateityje kurorto bendruomenei sukels skaudžias ekonomines ir socialines pasekmes ir stabdys kurorto vystymąsi, infrastruktūros gerinimą bei savivaldybės funkcijų, numatytų LR Vietos savivaldos įstatyme, įgyvendinimą.
Prašoma valstybės vadovų įsikišimo
2019 m. LR Vyriausybė atsižvelgė į Neringos savivaldybės iniciatyvą ir pritarė atnaujintam Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui, kuriame aiškiai nurodoma, kad pastatų griauti nereikia. Planas buvo suderintas visų už teritorijų planavimą atsakingų institucijų, tereikia kreiptis į teismą, kad būtų sudarytos taikos sutartys.
Nurodoma, kad šio žingsnio valstybinės institucijos nežengia, tvirtindamos, kad įsigalioję teismų sprendimai yra nekeičiami ir jokie planai negali jų keisti. Neringos savivaldybė pritaria, kad planai tikrai negali jų keisti, tačiau pasikeitus įstatyminėms aplinkybėms – plano turiniui – kreipiantis į teismą, bet kuriame teisminio proceso etape taikos sutarčių sudarymas yra galimas. Savivaldybės merui kyla akivaizdus klausimas – kodėl atsakingos valstybinės institucijos nesikreipia į teismą, o jų teisininkai atkakliai bando įrodyti, kad taikos sutartys neįmanomos?
Neringos meras D. Jasaitis savo kreipimusi prašo aukščiausių vadovų įsikišimo, sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Tam reiktų tik politinės valios įpareigoti atsakingas institucijas kreiptis į teismą, siūlant sudaryti taikos sutartis, taip siekiant, kad kažkada suklydus valstybėms tarnautojams, nebūtų baudžiami teisėtus statybos leidimus turėję nekilnojamojo turto savininkai.
Valstybės vadovų prašoma atsižvelgti ir į tai, kad visos Neringoje vykusios statybos, vėliau teismų pripažintos „neteisėtomis“, buvo vykdomos turint visų atsakingų valstybės institucijų derinimus ir leidimus. Tai akcentavo ir 2009-aisiais metais pajūrio statybų problemas nagrinėjusi LR Valstybės kontrolė, tuomet perspėjusi, kad patirtą žalą turės atlyginti valstybė, nes ji yra atsakinga už savo tarnautojų sprendimus.
Priversti pradėti griovimus
Vienas iš minėtų 6 statinių – tai UAB „Robala“ valdomas žinomas viešbutis ir restoranas „Nidos seklyčia“. Bendrovė yra priversta pradėti griovimo darbus, nes turi mokėti 50 eurų dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Atėjus vasaros sezonui, kurortas svečius pasitiktų išgriautu vaizdu, kai tuo tarpu tvarkingi statiniai, nepažeidžiantys pagrindinių architektūrinių principų, ir toliau galėtų išlikti. Be to, čia veikia ir per daugelį metų poilsiautojų pamėgta maitinimo įstaiga, kuri turės ženkliai apriboti savo veiklą.
Kreipimesi pabrėžiama, kad Kultūros paveldo departamento nuomone, esamas „Nidos Seklyčios“ pastato išdėstymas nepažeidžia vietovės vertingųjų savybių, pažeidimą mato tik Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos, reikalaudama mažinti vieno pastato tūrį, griauti rotondą, stiklinę jungtį ir dar vieną pastatą.
Atkreipiamas dėmesys, kad antrasis pastatas toje vietoje stovėjo ir anksčiau, bet teismų sprendimuose numatyta palikti tik vieną, kas yra sunkiai paaiškinama tiek konkrečiais dokumentais, tiek nusistovėjusia praktika Neringoje.
Be to, buvo gautas ir ICOMOC Lietuvos nacionalinio komiteto ekspertinis vertinimas, kuriame teigiama, kad pastatai, esantys šiuo adresu, nekelia nei fizinės, nei vizualiosios grėsmės Kuršių nerijos, UNESCO pasaulio paveldo vietovės, išskirtinei visuotinei vertei.
Šiuo kreipimusi Neringos savivaldybės meras tikisi valstybės vadovų bei institucijų politinės valios, skatinant priimti visai Neringos bendruomenei gyvybiškai svarbius sprendimus.
