2017 metų spalio pabaigoje generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sakė, kad dar 2015 m. buvo gautas patvirtinimas iš JAV dėl priimto N.Venckienės ekstradicijos prašymo.
JAV Teisingumo departamento atstovas:
„Nekomentuojame vykstančių ekstradicijos procedūrų.“
„Tai parodo, kad Lietuva padarė savo darbą, – pabrėžė generalinis prokuroras. – Mes dirbame pagal tam tikras procedūras. Sėkmingas prokuroro darbas yra tada, kai jis kreipiasi į kitą valstybę ir yra pranešama, kad visi dokumentai pateikti tvarkingai, pareiškimas priimtas ir laukiame.“
Dėl N.Venckienės išdavimo reikalų 15min susisiekė su JAV Teisingumo departamentu, tačiau jo atstovas Nicole'as Navasas Oxmanas situaciją komentuoti atsisakė ir į pateiktus klausimus neatsakė.
„Remiantis mūsų teisės aktais, mes nekomentuojame vykstančių ekstradicijos procedūrų. Į tai įeina ir patvirtinimas, ar vyko komunikacija tarp JAV Teisingumo departamento ir kitų valstybių dėl ekstradicijos klausimų“, – informavo N.N.Oxmanas.
Šmeižtu, mirusiojo paniekinimu, piktnaudžiavimu tarnyba, teismo sprendimo nevykdymu, pasipriešinimu pareigūnams, trukdymu antstolei vykdyti teismo pavedimą, piktnaudžiavimu globėjos pareigomis Lietuvoje kaltinama Neringa Venckienė (gim. 1971 m. gegužės 21 d. Kaune) JAV slapstosi jau penkerius metus.
Vieša paslaptis, kad buvusios teisėjos buvimo vieta yra žinoma: Čikagos priemiestis, Krital Leiko miestelis, Tulpių gatvė, Ilinojaus valstija. Pareigūnai irgi yra šį adresą oficialiai nustatę. Bet viena yra žinoti, kur N.Venckienė gyvena, o kita – matyti ją teismo suole Lietuvoje.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartis įsigaliojo 2003 metų kovo 31 dieną.
- Šia sutartimi abi šalys įsipareigoja viena kitai išduoti nusikaltimais kaltinamus arba nuteistus asmenis.
- Asmuo išduodamas tuo atveju, jei už padarytą nusikaltimą pagal abiejų valstybių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienų metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme.
- Asmuo neišduodamas, jei nusikaltimas, dėl kurio prašoma išduoti, yra politinis.
- Sutartyje neapibrėžiama, kiek laiko turi trukti ekstradicijos procedūra.
„Visuomenė bus nedelsiant informuota“
Generalinėje prokuratūroje 15min sužinojo, kad jokių naujienų dėl N.Venckienės ekstradicijos kol kas nėra.
„Lietuvos prokuratūra yra gavusi atsakymą iš įgaliotų JAV institucijų, kad Lietuvos Respublikos prašymas dėl asmens perdavimo yra gautas ir priimtas nagrinėti. Lietuvos prokuratūra yra pateikusi JAV institucijoms visus reikiamus duomenis.
Procesas vyksta užsienio valstybėje ir pagal tos valstybės teisės aktų reikalavimus ir nustatytas tvarkas. Jokia detalesnė informacija kol kas negali būti teikiama, nes procesas nėra pasibaigęs“, – sakė Generalinės prokuratūros komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Ji pridūrė, kad kai tik tai bus galima, „Lietuvos visuomenė bus nedelsiant ir, pagal galimybes, išsamiai informuota.“
G.Petriko ekstradicijai prireikė 3 metų ir 4 mėnesių
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis (N.Venckienės bylų tyrimo grupės vadovas) yra pabrėžęs, kad ilgai truko ir buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko ekstradicijos iš JAV procedūra, nuo jo pabėgimo iki grąžinimo į Lietuvą praėjo dešimtmetis.
Lietuva šiuo atžvilgiu dirba kur kas greičiau, pavyzdžiui, daugiau nei 100 milijonų JAV dolerių pasisavinimu iš pasaulinių interneto gigantų „Facebook“ ir „Google“ įtariamas 47 metų Evaldas Rimašauskas buvo sulaikytas kovo 16 dieną, o nepraėjus nė penkiems mėnesiams Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė išduoti vyrą JAV.
15min primena, kad garsusis bėglys teisėsaugos pareigūnų buvo medžiojamas už 24 mln. litų bendrovei „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ indėlininkų patikėto turto iššvaistymą. 1995 metais G.Petrikas buvo Lietuvos valstybinio komercinio banko tarybos pirmininku bei asociacijos „Grupė Rytai, Baltijos šalys, Vakarai“ (EBSW) prezidentu.
1997 metais iš Lietuvos pabėgęs G.Petrikas JAV gyveno svetima pavarde, vertėsi akinių nuo saulės prekyba. Lietuvos prašymu 2004 metų gegužės 3 d. jį sulaikė JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai. Bet į Lietuvą jis pargabentas tik 2007 metų rugsėjį. Mat kurį laiką lietuvis bylinėjosi dėl ekstradicijos, rašė skundus.
Mes susirašinėjame su Amerika, ir tas procesas juda.
Tačiau vėliau G.Petrikas pranešė sutinkąs būti išduotas. Mūsų šalyje buvusiam EBSW prezidentui buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos, jis pripažintas kaltu, tačiau 2013 m. rudenį įkalinimo įstaigos vartai G.Petrikui atsivėrė.
Pasak prokuroro D.Jakučio, panašiai vyksta ekstradicija ir dėl N.Venckienės.
„Mes susirašinėjame su Amerika, ir tas procesas juda. Aš manau, kad ji būtų sulaikyta tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas ją išduoti. Kadangi procedūros ilgos, net nerealu laikyti žmogų suimtą, kol viskas išsispręs“, – sakė D.Jakutis.
JAV perdavė ir H.Daktaro sūnaus bendrininką
Lėtai, bet užtikrintai Lietuvos teisėsaugai pavyko parsivežti iš kitos Atlanto pusės ir Darių Ramanauską, kuris veikė organizuotoje grupėje su garsiojo kauniečio Henriko Daktaro sūnumi Enriku. Kauno teismui perduotoje baudžiamojoje byloje D.Ramanauskas buvo kaltinimas dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo (BK 260 str. 1 d.), turint tikslą jas parduoti Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2003 metų kovo mėnesį D.Ramanauskas buvo sulaikytas ir nuteistas JAV už kitus padarytus nusikaltimus, o atlikęs bausmę, t. y. 2008 metų gruodžio mėnesį, perduotas baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą.
Lietuviškosios bylos duomenimis, šis vyras organizuotoje grupėje su E.Daktaru, Teisės akademijos pirmakursiu Mindaugu Česoniu bei Nerijumi Šarovu, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais, bei Kazimieru Neniškiu Krevnevičiumi 2003 m. sausio–kovo mėnesiais neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir per greitojo pašto siuntų tarnybas išsiuntė paslėptas saldainiuose, batuose ir „Danutės“ pyrage daugiau kaip 2 000 tablečių su psichotropine medžiaga MDMA.
15min.lt primena ir keletą senesnių istorijų, kaip teisėsaugininkams pavyko pričiupti ne tik Jungtinėse Valstijoje, bet ir kitose gana įvairiose šalyse pasislėpusius ir bausmių išvengti planavusius pavojingus nusikalstamo pasaulio veikėjus.
Mantas Dockus (Išdavė Ispanija)
2008 m. liepos mėnesį Malagoje Ispanijos policijos pareigūnai sulaikė mūsų šalies policijos ieškotą Mantą Dockų (gim. 1979 m.). Jo paiešką 2004 m. gruodžio mėnesį dėl neteisėto laisvės atėmimo buvo paskelbę Kauno apskrities vyriausiojo komisariato pareigūnai.
M.Dockus Ispanijoje dengėsi Gražvydo Jaro pavarde. Drauge su juo buvo sulaikytas jo brolis Eimantas Dockus (gim. 1983 m.), Giedrius Jakočiūnas (gim. 1978 m.) bei Čekijos pilietis Petras Fuchmanas (gim. 1969 m.).
Per minėtų asmenų sulaikymo operaciją ispanų pareigūnai surado 1 mln. 200 tūkst. padirbtų eurų, du pistoletus, vieną automatinį šaunamąjį ginklą, šaudmenų, keturis automobilius (Mercedes Benz, Seat, BMW X5, VW Passat), iš kurių trys – vogti.
Taip pat buvo aptikta įranga pinigų klastotėms gaminti, neperšaunama liemenė, Ispanijos policijos pareigūnų skiriamieji ženklai (ženkleliai), policijos automobilių naudojami spec. švyturėliai, padirbti dokumentai.
Lietuvos policijos žiniomis, buvo įtariama, kad M.Dockus su keliais bendrininkais 2004-ųjų kovo 24-ąją pagrobė pietų Ispanijoje, Marbėjos kurorte, gyvenantį Didžiosios Britanijos pilietį milijonierių Johną Michaelį Capperį.
Už jo išlaisvinimą lietuviai pareikalavo 3,2 mln. JAV dolerių. Po devynių dienų dalis lietuvių reikalavimų buvo patenkinti – jiems turtuolio artimieji sumokėjo pusę milijono eurų.
Donatas Adomėnas (Ukraina)
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo padalinių ir Vilniaus apskrities VPK pareigūnai, bendradarbiaudami su Ukrainos Respublikos teisėsaugos pareigūnais, po ilgo tyrimo ir paieškos veiksmų minėtą asmenį 2009 m. liepos 7 d. sulaikė Ukrainoje, Krymo srities Simferopolio mieste, teigiama pranešime spaudai.
D.Adomėnas su bendrininku buvo įtariamas 1993 07 23 nužudęs verslininkus Ramūną Žygą ir Arvydą Čekaitį, kurių lavonai surištomis rankomis su smaugimo žymėmis ir peršautomis galvomis buvo rasti bute Architektų gatvėje, Vilniuje, taip pat dėl pasikėsinimo nužudyti kitus žmones.
16 metų nuo teisėsaugos besislapstęs D.Adomėnas teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti 19 metų.
Henrikas Daktaras (Bulgarija)
Po itin ilgo ikiteisminio tyrimo pagrindinis įtariamasis Henrikas Daktaras sulaikytas 2009-ųjų rugsėjį Bulgarijoje.
Kęstučio Šimkaus vardu užsienyje gyvenusį įtariamąjį Henytę Bulgarijos teismas sutiko išduoti Lietuvai.
Prokurorų žiniomis, H.Daktaras nusikalstamai grupuotei jis kartu su Egidijumi Abariumi vadovavo dar 1993–2001 metais.
Bene garsiausiu Lietuvos nusikaltėliu vadinamas Henytė buvo kaltinamas prisidėjęs prie 6 asmenų nužudymo – Rimanto Ganusausko, Vladimiro Seneckio, pravarde Turistas, Sigito Čepo ir jo vairuotojo Vinco Varno, Roberto Borcherto ir Arvydo Vilčinsko. Taip pat kaltinimai pareikšti dar dėl 16 nusikalstamų veikų, susijusių su turto prievartavimu, neteisėtu ginklų laikymu, svetimo turto sunaikinimu, viešosios tvarkos pažeidimais, pasikėsinimais nužudyti, asmenų pagrobimo ir neteisėto laikymo.
Byloje apklausta apie 160 asmenų, o medžiaga nugulė 73 tomuose.
Prie šios bylos teismas prijungė dar vieną – dėl asmens dokumentų suklastojimo (kai H.Daktaras gyveno Bulgarijoje svetima pavarde).
H.Daktaras yra pasiųstas kalėti iki gyvos galvos, nuosprendis „daktarų“ nusikalstamo susivienijimo byloje jau įsiteisėjęs.
Raimondas Aukštuolis (Vokietija)
Amžiaus apiplėšimu vadinamoje 50 mln. litų vertės ikonų pagrobimo byloje po penkerių metų sulaikyti keturi įtariamieji: vienas Vokietijoje ir dar trys Vilniaus apskrityje.
2013 m. birželio 28 d. Vilniuje ir Frankfurte (Vokietijoje) buvo sėkmingai įvykdyta sulaikymo operacija, kuri buvo suplanuota glaudaus Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos, Vokietijos Federacinės Respublikos Heseno žemės Vysbadeno miesto kriminalinės policijos pareigūnų bei Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento prokurorų.
ONKT prokuroras Gintaras Jasaitis netrukus patvirtino, kad sulaikytasis yra Raimondas Aukštuolis, kuris priskiriamas Vilniuje veikusiai „zelionų“ grupuotei.
Šis areštas siejamas su žiauriu apiplėšimu, įvykdytu vienos pasiturinčios šeimos namuose prieš penkerius metus.
Pistoletais ginkluoti vyrai į namą Vilniaus Antakalnio rajone įsiveržė prieš tai pagrobę vyresnįjį namo šeimininko vieno turtingiausių Lietuvos kolekcininkų Andrejaus Balyko sūnų. A.Balykas tuo metu buvo išvykęs į Paryžių.
Iš namų pagrobtos ne tik ikonos, bet ir daugiau kaip 100 tūkst. eurų (per 345 tūkst. litų), sidabriniai antikvariniai daiktai, savigynai išduotas pistoletas „Beretta 84F“, laikrodžiai ir visi kolekcininko žmonos papuošalai iš aukso, sidabro, perlų.
Įtariamuosius policija sulaikė 2010-ųjų sausį. Vokietijoje sulaikytas ir Lietuvai perduotas R.Aukštuolis buvo įvardintas kaip šio amžiaus apiplėšimu vadinamo nusikaltimo organizatorius.
Rusijoje sulaikytas R.Zamolskis ten ir liko
Labiausiai Lietuvos policijos ieškomas žmogus daug metų buvo Romas Zamolskis (gim. 1970 m.). Kauno policija jo paiešką buvo paskelbusi jau nuo 2001 metų.
Labiausiai Lietuvos policijos ieškomas žmogus ilgai buvo Romas Zamolskis, po 13 metų paieškų jis įkliuvo Rusijos pareigūnams.
Puikiai maskavimosi meną išmanančio R.Zamolskio, pravarde Zamas, pareigūnai ieškojo dėl nužudymų, šūvių į policininkus, kitų sunkių nusikaltimų.
Policijos departamentas buvo išplatinęs Lenkijos ekspertų sukurtą kompiuterinį atvaizdą, kaip galėtų atrodyti pagyvenęs R.Zamolskis. Senumo nusikaltėliui pridėjo plikė, o jo veidas esą galėjo dar labiau suapvalėti.
R.Zamolskis be pėdsakų dingo po susišaudymo su policija Panevėžyje. Manoma, kad per susišaudymą jis buvo sužeistas. Tąkart užspeistas į kampą jo bendras įkaitais buvo paėmęs pensininkę ir nepilnametį, o po beveik parą trukusios dramos nukautas butą šturmavusių „Aro“ pareigūnų.
2013 metų vasarą, bendradarbiaujant su Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnais ir keičiantis informacija, pavyko indentifikuoti R.Zamolskį. Tuomet jis gyveno Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Novouralsko mieste kito asmens duomenimis, naudojosi Rusijos Federacijos piliečio dokumentais. Čia jis buvo sukūręs šeimą, augino du vaikus.
Pareigūnams pradėjus juo domėtis, sekti, netrukus buvo surengta ir sulaikymo operacija. Jos metu R.Zamolskis aktyviai pasipriešino ir jam pavyko pabėgti. Buvo atliekamos kratos, jo gyvenamojoje vietoje buvo aptiktas ir paimtas šaunamųjų ginklų arsenalas.
Nuo 2013-ųjų vasaros R.Zamolskis, naudodamas įvairias atsargumo, maskavimosi priemones, sėkmingai slapstėsi nuo rusų teisėsaugos.
Vieną ilgiausiai ir labiausiai ieškotų asmenų, R.Zamolskį, Rusijos Federacijos kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė atlikus kompleksą operatyvinių veiksmų. Sulaikymo Jekaterinburge metu 2014 m. rugpjūtį lietuvis aktyviai priešinosi, tačiau pareigūnams panaudojus specialiąsias priemones, jis buvo sulaikytas ir dėl sužeidimų paguldytas į vieną iš laisvės atėmimo įstaigų ligoninę. Lietuvos prokurorai pranešė sieksiantys Rusijoje sulaikyto vieno iš ieškomiausių nusikaltėlių R.Zamolskio išdavimo Lietuvai.
Rusijos teismas yra pripažinęs Zamą kaltu dėl vagysčių, plėšimų, pasikėsinimo nužudyti ir nelegalaus ginklo laikymo, jam skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. R.Zamolskis iš pradžių pareiškė norintis atsisakyti Lietuvos pilietybės, tačiau vėliau šio sumanymo atsisakė, atvirkščiai – pats ėmė prašytis perkėlimo į mūsų šalies kalėjimą.
JAV paprašo – Lietuva išduoda
Susidaro įspūdis, kad jeigu tam tikro asmens ekstradicijos paprašo Jungtinės Amerikos Valstijos, mūsų šalies institucijos ima suktis ir padaro šią paslaugą žaibiškai.
Pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Google“ apgaule įtariamą E. Rimašauską JAV pareigūnai išsigabeno 2017 m. rugpjūtį, nors šis vyras dėl dingusių 100 mln. dolerių buvo sulaikytas tik tų pačių metų kovą. Per mažiau nei pusmetį apsisuko ir pirminis, ir apeliacinis procesas dėl E.Rimašausko išdavimo, visą tą laiką įtariamasis praleido suimtas ir neturėjo nė menkiausios galimybės pasislėpti ar vilkinti procedūras.
Lygiai taip pat sklandžiai Lietuva 2015 m. perdavė amerikiečiams Vilniaus oro uoste sulaikytą Belgijos pilietį Ibrahimą Ahmadouną, kuris, kaip buvo įtariama, turėjo praleisti privatų lėktuvą su tona kokaino, kai Antverpeno oro uoste dirbo skrydžių koordinatoriumi.
2013 m. gana spartaus išsiuntimo iš Vilniaus Lukiškių kalėjimo į Jungtines Amerikos Valstijas neišvengė ir ginklų kontrabanda įtartas Rusijos pilietis Dmitrijus Ustinovas.
